Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Alzheimerio liga. Kas tai?
Trečiadienis, 30 Rugpjūtis 2017 15:12

Ilgėjant žmonių gyvenimo trukmei daugėja ir neurodegeneracinių ligų. Žmonės, pastebėję keistą savo vyresnio amžiaus artimojo elgesį – nesuprantamą užmaršumą, nepateisinamus poelgius – susirūpina. Kas tai? Liga ar paprasčiausiai jau atėjo senatvė? 

Alzheimerio liga – tai lėtinė smegenų liga, pažeidžianti tam tikras smegenų dalis. Liga prasideda neryškiu, sunkiai pastebimu, bet pamažu progresuojančiu atminties sutrikimu. Ankstyvoje stadijoje silpnėja trumpalaikė atmintis (pamiršta neseniai vykusius dalykus, tačiau kuo puikiausiai atsimena, kas buvo seniai praeityje), atsiranda pasikartojimai (ligoniai linkę kartoti tas pačias istorijas), lėčiau suvokia kai kuriuos dalykus bei ne taip greitai priima sprendimus, vengia naujovių, nesistengia prisitaikyti prie pokyčių, būna pikti ar liguistai jautrūs dėl savo nesugebėjimo ką nors atlikti ar prisiminti, dažnai pameta daiktus ar netgi mano, kad juos paėmė kiti, labiau kreipia dėmesį į save, mažiau domisi aplinkiniais, savo laisvalaikio pomėgiais ar veikla; atsiranda sumišimas, depresija, apatija.

Palaipsniui ryškėja orientacijos sutrikimai: pasiklysta nežinomoje, vėliau ir įprastoje vietoje, neatpažįsta aplinkos, nesiorientuoja laike, klajoja naktį.

Toliau silpnėja atmintis: pamiršta šeimos narių vardus, neseniai vykusius įvykius, o dažniausiai puikiai atsimena, kas vyko tolimoje praeityje; pamiršta verdančius ant viryklės puodus, vėliau - ir pavalgyti ar nusiprausti, nebesugeba atlikti buities ar kitų įprastų darbų. Sunkėja kalba, prarandamas sugebėjimas mokytis, skaičiuoti, skaityti. Ligoniai jaučiasi nesaugūs, palaipsniui tampa nesavarankiški.

Kinta potraukių sfera: gali pasikeisti valgymo įpročiai (pvz., atsiranda potraukis saldumynams ar poreikis jais apsivalgyti), gali dažniau siekti seksualinių santykių, seksualiai elgtis netinkamoje aplinkoje ar nukreipti potraukį į netinkamus asmenis.

Sutrinka miegas: sunkiai užmiega, dažnai pabunda, keliasi, nerimauja tamsoje, klajoja po namus, gali išeiti iš namų, paklysta.

Keičiasi elgesys (elgiasi netinkamai, patys to nesuvokdami, - išeina į gatvę su pižama, kt.), emocijos (reakcija į jaudinančią aplinką blanki, tačiau be priežasties greitai supyksta ar tampa prislėgti, agresyviai kalba ar elgiasi).

Gali atsirasti kliedesių, haliucinacijų: mato ar girdi, ko iš tiesų nėra; be aiškios priežasties ima garsiai šaukti, klykti ar dejuoti.

Progresuojant ligai, ligonis tampa visiškai priklausomas nuo aplinkinių: nebeapsitarnauja, nebepažįsta artimųjų, nesuvokia, kas jam sakoma, dažnai kartoja tam tikrus garsus, nevalingus judesius, sunkiai vaikšto, pats nepavalgo, nevalingai šlapinasi ir tuštinasi.

Vėlyvojoje stadijoje ligonis visiškai praranda sugebėjimą galvoti, kalbėti, suvokti ir judėti.

Daugumos Alzheimerio ligos atvejų priežastys nežinomos. Dažniausiai serga pagyvenę 65–70 metų amžiaus žmonės, tačiau kartais susergama ir 40-ies, tuomet ji yra susijusi su genais ir paveldima iš kartos į kartą.  Nustatytas Alzheimerio ligos ryšys su Dauno sindromu, taip pat ligos atsiradimui gali turėti įtakos patirtos galvos traumos, virusinės infekcijos, arterinė hipertenzija, estrogenų kiekio sumažėjimas moterims po menopauzės, apsinuodijimas aliuminiu. Ligos atsiradimui svarbi genetinių ir aplinkos faktorių sąveika.

Demencija – progresyvus degeneracinis smegenų sindromas, kuris įtakoja atmintį, mąstymą, elgesį ir emocijas. Demencijos simptomai: atminties praradimas, sunku rasti tinkamus žodžius arba suprasti, ką sako žmonės, sunku atlikti kasdienes užduotis, asmenybės ir nuotaikos pokyčiai.

Šiuo metu yra 44 mln žmonių visame pasaulyje, gyvenančių su demencija. Iki 2050 m. paveiktų demencijos žmonių skaičius gali išaugti iki 135 mln. Kas keturias sekundes pasaulyje yra užfiksuojamas vienas naujas demencijos atvejis. Demencija neturi socialinių, ekonominių, etninių ar geografinių ribų.

Rizikos veiksniai padidinantys demencijos riziką

Rizikos veiksnių įtaka ligų atsiradimui įrodyta seniai. Rizikos veiksnys – tai neigiamas asmeninis ir aplinkos poveikis, paskatinantis išsivystymą ir sukeliantis ligą. Rizikos veiksniai būna modifikuojami, kuriuos galima valdyti: nesaikingas alkoholio vartojimas, galvos traumos, širdies ligos, aukštas kraujo spaudimas, cukrinis diabetas, rūkymas, antsvoris, mažas fizinis aktyvumas, stresas ir depresija. Nemodifikuojami rizikos veiksniai, kurių negalima pakeisti: amžius, paveldimumas.

Prevencinės priemonės - Žmonės, kurie rūpinasi savo sveikata, yra fiziškai aktyvūs ir sveikai maitinasi turi mažesnę riziką susirgti demencija.

Maisto produktai, kurie naudingi protinei veiklai:

  • Žuvis, jūros gėrybės, jas reikėtų valgyti mažiausiai tris kartus per savaitę. Žuvis vertinga, nes joje yra 15-26 proc. baltymų, sudarytų iš 20 aminorūgščių, kurios labai svarbios smegenų ląstelių veiklai.
  • Riešutai, ypač graikiniai, tai vitamino E šaltinis (šis vitaminas atitolina ląstelių senėjimą), žemės riešutai – juose gausu magnio, o jo reikia nerviniams impulsams perduoti.
  • Labai tinka bananai, juose taip pat gausu magnio bei vitamino B6.
  • Labai vertingos datulės, jose gausu kalio, fosforo, magnio. Be to, tai lengvai pasisavinamas gliukozės šaltinis.
  • Raudonos spalvos daržovės: saldžiosios paprikos, morkos, pomidorai bei ankštinės daržovės.
  • Uogos, mėlynės, braškės, žemuogės, juodieji serbentai – tai vitamino C ir mineralinių medžiagų šaltinis, stiprinantis smegenų ląstelių sieneles.
  • Kruopos, ypač rudieji ryžiai, taip pat avižos, grikiai, manų kruopos, nes jose daug vitamino B.
  • Pieno produktai, neriebi varškė, joje yra lengvai pasisavinamų baltymų, būtinų nervinėms ląstelėms, lecitino, kalcio, vitamino B2.
  • Mėsoje gausu geležies, baltymų, vitamino B12.
  • Prieskoniai: cinamonas, imbieras, ciberžolės.

Straipsnis parengtas remiantis:

  1. Lesauskaitė, V. ir k. t. (2002). Pagyvenusių žmonių slauga, vadovėlis. Kaunas.
  2. http://www.alzheimeris.lt/
  3. http://www.gerontologija.lt/files/edit_files/File/pdf/2008/nr_2/2008_99_102.pdf
  4. http://www.alz.co.uk/global-information

 

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė

 

 

 


Biudžetinė įstaiga Joniškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas: 301541296

Vilniaus g. 6, LT-84147 Joniškis, tel. (8 426) 60 537, faks. (8 426) 60 536, el. p. joniskis.sveikata@gmail.com