Pasaulio sveikatos organizacija kiekvienais metais mini Europos imunizacijos savaitę (balandžio 23-29 d.). Europos imunizacijos savaitės tikslas: didinti imunizacijos apimtis, gerinti visuomenės supratimą apie skiepų svarbą. Nesvarbu, kas esi. Liga nesirenka pagal profesiją, amžių ir lytį. Dažniausiai ji užklumpa pačiu netinkamiausiu metu ir ilgam išmuša žmogų iš gyvenimo ritmo, sugriauna rimtus planus. Užkrečiamosios ligos kasmet sudaro iki 20 proc. visų registruotų ligų Lietuvoje. Šiandien vakcinomis galime kontroliuoti net 28 ligas, tereikia laiku pasiskiepyti. Kodėl reikia skiepytis? Vakcina yra laikoma saugiausia ir patikimiausia apsauga nuo gyvybei pavojingų užkrečiamųjų ligų (infekcijų). Taip apsaugomas ne tik kiekvienas žmogus, bet ir sukuriama saugi aplinka visuomenei. Kiekviena vakcina yra skiriama apsaugoti žmogaus organizmą nuo konkrečios ligos/infekcijos visą gyvenimą arba tam tikrą laikotarpį. Pavyzdžiui, gripo vakcina – vienam gripo sezonui, difterijos – 5-10 metų. Medikas, skirdamas vakciną, vadovaujasi vakcinos aprašu, kuriame yra nurodytos įskiepijimo dozės ir pakartotino skiepijimosi laikas. Tam, kad skiepai būtų efektyvūs ir susidarytų imunitetas, privaloma laikytis atitinkamos vakcinacijos sekos (kurso), kuris nurodytas vakcinos apraše. Skiepų efektyvumas siekia nuo 90 iki 99 procentų. Skiepijimai turi būti vykdomi dėl trijų svarbiausių priežasčių: • Kai kurios ligos yra plačiai paplitusios, todėl sprendimas neskiepyti gyventojų reiškia prisiimti šios ligos riziką. • Kai kurios infekcijos vis dar cirkuliuoja aplinkoje. Susirgimai šiomis infekcijomis pasitaiko retai. Sumažėjus skiepijimų (imunizacijos) apimtims, galimi šių ligų protrūkiai su gyvybei grėsmingomis komplikacijomis. • Išsivysčiusiose šalyse kai kurios ligos išnyko (pvz., tuberkuliozė, difterija), tačiau kituose pasaulio regionuose jos ir toliau sukelia protrūkius. Atsižvelgiant į didelį tarptautinių kelionių mastą, šias ligas keliautojai gali labai lengvai įvežti į bet kurią kitą šalį. Skiepai skirstomi pagal: • Skiepai, skirti vaikams pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Tai valstybės finansuojamos vakcinos, kurios skirtos asmenims iki 18 metų. Į šią grupę įeina skiepai nuo tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, stabligės, difterijos, skiepai nuo B tipo Haemophilus influenzae, nuo poliomielito, tymų, epideminio parotito, raudonukės bei žmogaus papilomos viruso infekcijos. • Skiepai suaugusiesiems. Šiai grupei priklauso skiepai nuo difterijos ir stabligės. Vakcinos suaugusiems asmenims yra skiriamos kas penkeri, dešimt metų ir taip pat yra valstybės finansuojamos. Gripo vakcina skiepijami rizikos grupėms priklausantys asmenys. • Visos kitos mokamos vakcinos atitinkamiems atvejams. Pvz., skiriamos keliaujantiems, asmenims prieš sunkias operacijas, sergantiems lėtinėmis ligomis, norint išvengti komplikacijų ir mirties atvejų. Rekomenduojamos nekompensuojamos vakcinos: Nekompensuojamos, tačiau rekomenduojamos vakcinos yra nuo Rotaviruso, vėjaraupių, Hepatito A, erkinio encefalito, gripo, keliautojų vakcinos, kurios skiriamos pagal kelionės tikslą. Rotavirusinė infekcija - viena dažniausių tarp mažų vaikų, kurios lengvesne ar sunkesne forma serga daugelis kūdikių ir vaikų iki 5 metų. Ligos sunkumas gali būti įvairus: nuo labai lengvos ar besimptomės (sergančiojo tėvai net nesikreipia į gydytoją) iki labai sunkios (kai prireikia gydymo ligoninėje, intensyvios terapijos skyriuje). Sunkiausiai sergama užsikrėtus pirmą kartą, sergant pakartotinai - klinikiniai ligos požymiai būna lengvesni. Išskyrus skiepus, nėra jokios rotavirusinės infekcijos profilaktikos. Nuo sunkių Rotaviruso formų padeda apsisaugoti geriamosios rotaviruso vakcinos. Jų sudėtyje yra gyvo susilpninto viruso dalelių, kurios skatina imuniteto formavimąsi prieš labiausiai paplitusius ir apie 80 proc. susirgimų sukeliančius viruso tipus. Vėjaraupiai - dažnai pasigirsta kalbų, kad geriausia persirgti vėjaraupiais, nei pasiskiepyti. Dar vis pasirodo straipsnių ir kalbų apie rengiamus vadinamuosius „vėjaraupių vakarėlius", kuriuose sergantys vėjaraupiais vaikai užkrečia kitus. Susirgti vėjaraupiais vaikystėje yra be abejonės lengvesnė liga, nei suaugusiems, tačiau ar tikslinga tą daryti? Persirgus vėjaraupiais, imunitetas įgyjamas ilgam, tačiau virusas lieka organizme. Susilpnėjus imuninės sistemos funkcijai vyresniame amžiuje, jis gali sukelti juostinę pūslelinę, kuri be kitų simptomų pasireiškia stipriu skausmu išbėrimo vietoje (išberiama oda pagal nervų kamienus, dažniausiai tarpšonkaulinius, bet gali būti pagal veidinį, klausos, akių ir retais atvejais kt. nervus). Juostine pūsleline kartą gyvenime suserga vidutiniškai iki 20 proc. žmonių, persirgusiųjų vėjaraupiais, o turinčių imuninės sistemos sutrikimų - daugiau kaip 50 proc. Gripas - Gripo vakcina rekomenduojama skiepytis visiems žmonėms, tačiau ypatingai rizikos grupėms: nėščioms moterims, nepriklausomai nuo nėštumo stadijos, vaikams nuo 6 mėn. iki 5 m. amžiaus, vyresniems žmonėms (≥ 65 m.), asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis ir be abejo, medicinos darbuotojams. Gripo vakcina iki šiol sulaukia daugiausia diskusijų, galbūt todėl, kad gripo infekcija dažnai gretinama su paprastu peršalimu, kai paprastai persergama be jokių papildomų problemų. Skiepytis reikia kasmet, nes gripo virusai nuolat mutuoja. Gripo vakcinoje nėra gyvo gripo viruso, todėl ji net teoriškai negalėtų sukelti gripo ar į jį panašių simptomų. Skiepas yra saugus ir nėščioms moterims. Vakcina nuo gripo apsaugo ne tik nėščiąją, bet ir jos kūdikį iki 6 mėnesių amžiaus. Erkinis encefalitas - Kas dešimta erkė Lietuvoje yra užsikrėtusi erkinio encefalito ar Laimo ligos virusu. Susirgus erkiniu encefalitu, 2/3 tokių ligonių, visam gyvenimui lieka įvairių, kartais labai sunkių ligos pasekmių, dėl kurių ligoniai tampa nedarbingi ir nepajėgūs gyventi be kasdieninės kitų pagalbos. Nuo erkinio encefalito galima apsisaugoti pasiskiepijus. Vakcinos nuo erkinio encefalito efektyvumas siekia iki 98 proc. Erkinio encefalito vakcinomis galima skiepyti vyresnius nei 1 metų amžiaus vaikus. Hepatitas A - Hepatito A vakcina rekomenduojama keliaujantiems į šalis, kur sergamumas virusiniu hepatitu A yra didelis, vaikams, prieš pradedant lankyti vaikų kolektyvą (darželį ar mokyklą), asmenims, dirbantiems maisto tvarkymo subjektuose, tiesiogiai dalyvaujantiems maisto tvarkyme, asmenims, kuriems hepatito A grėsmė gali būti susijusi su profesine rizika, ypač medicinos personalui, nuotekų valymo darbuotojams.

Pagal Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro bei SAM informaciją pranešimą parengė visuomenės sveikatos stiprinimo specialistės Monika Balčiūnienė

Pasaulio sveikatos organizacijos iniciatyva nuo 1950 m. balandžio 7-oji diena yra minima Pasaulio sveikatos diena. Pasaulio sveikatos organizacija 1948 m. sveikatos sąvoka apibrėžia: „Sveikata – tai fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligos ar negalės nebuvimas.“ Taip pat pabrėžia, kad sveikata yra ne gyvenimas be ligų, bet būklė, suteikianti galimybę kasdien patenkinti asmens būties ir laisvalaikio reikmes. O biomedicininis sveikatos apibūdinimas: „Sveikata – organizmo būklė, kai jis funkcionuoja optimaliai be akivaizdžių, ligos požymių“. Sveikata tai daugialypė sąvoka, apibendrinanti žmogaus, kaip sudėtingos sociapsichofiziologinės savireguliacijos sistemos, darnų veikimą. Tai vieno nuo kitos priklausančių organizmų funkcionavimo erdvių derinys: fizinė, protinė, emocinė, socialinė, asmeninė, dvasinė ir profesinė. Fizinė sveikata – optimalus kūno ir visų organizmo sistemų funkcionavimas. Šis sveikatos elementas apima kūno sandarą ir fiziologinius ypatumus. Protinė sveikata – gebėjimas mąstyti, atlikti protinio mąstymo reikalaujančias užduotis. Ji leidžia nustatyti prioritetus ir tikslus, pasirinkti tinkamus metodus ir sudaryti veiklos planą tikslui pasiekti. Emocinė sveikata – sugebėjimas suprasti savo jausmus ir išmokti pagrįstai juos reikšti. Labai svarbu, kad kitiems žmonėms suteiktume ir iš kitų žmonių patirtume kuo daugiau gerų jausmų, nes tik taip galima užtikrinti žmonių gerą emocinę sveikatą. Būdami emociškai sveiki, sugebėsime mylėti, jaustis laimingi, energingi ir gyventi harmoningai. Visuomeninė (socialinė) sveikata – gebėjimas prisitaikyti prie visuomenės ir socialinės grupės, kuria priklausote. Jį atspindi santykiai, bendravimas su kitais žmonėmis. Dvasinė sveikata – harmonizuoja visus sveikatos elementus. Visos sveikatos sritys yra svarbios ir viena su kita glaudžiai susijusios, kažką teigiamo nuveikus vienoje srityje, rezultatai jaučiami ir kitose. Specialistai naudoja terminą - psichosomatinė sveikata, šiam reiškiniui apibūdinti. Visuomenės sveikatą apibūdina daugybė statistinių rodiklių, kaip gimstamumas, mirtingumas, vidutinė gyvenimo trukmė, sergamumas ir kt. skirtingais žmogaus gyvenimo laikotarpiais sveikatai įtakos turintys veiksniai veikia nevienodai. Pagal PSO žmogaus sveikatai įtakos turi keturi makroveiksniai: paveldimumas, aplinka, sveikatos apsauga, gyvenimo būdo ir gyvensenos sąlygos. Paveldimumo veiksnys – 10-15 proc. Paveldėti iš tėvų genai gali nulemti kai kurias žmogaus ypatybes, kurių nėra galimybės pakeisti per visą gyvenimą. Taigi kiekvieno žmogaus pagrindines žmogaus nuostatas nulemia paveldėjimas. Prie jo galima priskirti dominuojančius žmogaus poreikius, gabumus, interesus, pomėgius, norus, taip tat polinkius į įvairias ligas, alkoholizmą ir kt. Pastebėta, kad paveldimumas turi santykinai silpną įtaką (10–15 proc.) visuomenės sveikatai, tačiau turi stiprią netiesioginę įtaką pasirenkant gyvenimo būdą. Aplinkos veiksnys – 30-40 proc. Žmonių adaptaciniai gebėjimai prisitaikyti prie supančios aplinkos formuojasi nuolat. Visuomenė siekdama apsaugoti nuo neigiamų aplinkos poveikių ir gamtos netikėtumų kuria vis tobulesnes priemones gyvenimo sąlygoms palengvinti. Ši veikla užtikrina komfortines gyvenimo sąlygas (apranga, būstas, baldai, maistas, technologijos ir kt.). Didelę įtaką sveikatai daro ir aplinkos sąlygos: oras kuriuo yra kvėpuojama namuose, gatvėje ar kitoje viešoje vietoje; vanduo, dirvožemis, maisto produktai. Šeimos gyvenimo sąlygos, kaip išsilavinimas, pajamos, nepalanki fizinė ir psichologinė aplinka daro įtaką žmogaus sveikatai. Sveikatos apsaugos veiksniai – 8-10 proc. PSO teigia, kad tik 10 proc. sveikatos priklauso nuo medicininių priemonių. Dapšausko teigimu 10 proc. viso sveikatos biudžeto privalo būti skiriama tiesiogiai sveikatingumo, o ne gydimo veikloms finansuoti. O Nacionalinės sveikatos tarybos teigimu, apie 80 proc. visų sveikatos sąnaudų išleidžia nesveiko gyvenimo būdo ligoms gydyti (Dapšauskas, 2014). Dauguma žmonių savo sveikatą sieja su sveikatos apsaugos sistema. Šiuo metu visuomenėje yra paplitę neinfekcinės lėtinės ligos ir žalingi įpročiai, kurie lemia daugiausia mirčių. Nustatyta, kad siekiant užkirsti kelią ligoms, efektyviausia priemonė yra sveikų žmonių sveikos gyvensenos skatinimas (Dadelo, 2015). Taigi medicina nustato ligas ir jas gydo, tačiau vis daugiau dėmesio skiriama ligų profilaktikai ir sveikatos stiprinimui, į pirmą vietą iškeliant sveikos gyvensenos ugdymą. Gyvenimo būdo ir sąlygų veiksnys – 40-60 proc. Pastarąjį šimtmetį esminius visuomenės gyvensenos pokyčius lemia specifinių psichinių ir fizinių krūvių įtaką žmogaus organizmui. Jie didina technologinio, biologinio, psichologinio ekologinio ir kito pobūdžio rizikas ir skatina neigiamus sveikatos pokyčius. O sveikos gyvensenos poreikis tampa vis svarbesnis. Gyvenimo būdas gali lemti gerą sveikatą arba tapti pagrindine daugumos ligų priežastimi. Sveika gyvensena, sudėtingas, būtinas ir kartais prieštaringas socialinis reiškinys, padedantis išsaugoti ir stiprinti sveikatą. Kasdieninis gyvenimo būdas, kuris stiprina ir tobulina rezervines organizmo galimybes, padeda žmogui išlikti sveikam, gerinti savo sveikatą. Sveikos gyvenseną sudaro: sveika mityba, optimalus fizinis aktyvumas ir grūdinimasis, racionali darbo ir poilsio kaita, asmens higiena ir kūno priežiūra, psichoemocinis stabilumas, sveikos ir saugios aplinkos kūrimas, žalingų įpročių atsisakymas. Siekiant stiprinti sveikatą, mažinti mirties riziką ir ilginti gyvenimo tikimybę, privalu mažinti išorinius ir vidinius neigiamus poveikius organizmui (sveika mityba, žalingų įpročių vengimas, dienos rėžimo kontrolė ir t. t.), didinti organizmo treniruotumą ir atsparumą neigiamiems poveikiams.      Straipsnis parengtas remiantis: Aleksandravičienė, R., Liaudanskas, S., Liaugminienė, R., Siaurodinas A. (2011). Sveikatas, fiziniai pratimai ir asmens saviugda. Kaunas: ASU Leidybos centras. Dadelo, S. (2015). Sveika gyvensena. Vadovėlis. Vilnius: VGTU leidykla „Technika“. Dapšauskas, J. (2014). Sveikata, kuri mus saugo. Šiauliai: Titnagas. Jankauskas, J. P. (2015). Sveikos gyvensenos pagrindai. Monografija. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Skernevičius, J. (2014). Gyventi ilgai sveikas, darbingas ir laimingas. Vilnius: Lietuvos edukologijos universiteto leidykla.

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Balčiūnienė

Šių metų kovo-gegužės mėnesiais visose Lietuvos savivaldybėse bus vykdomi suaugusiųjų gyvensenos tyrimas. Bus apklausiami kiekvienos savivaldybės atsitiktiniu būdu atrinkti 18 metų amžiaus ir vyresni gyventojai. Šiems tyrimams metodiškai vadovauja Higienos institutas, o juos organizuos ir vykdys Joniškio rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras. Joniškio rajono gyventojų bus prašoma užpildyti anketą, kuri paskelbta Higienos instituto interneto svetainėje www.hi.lt/gyvensena. Apklausa anoniminė, duomenys bus panaudoti tik apibendrintai, asmeninės informacijos kaip vardo, pavardės, ar asmens kodo pateikti nereikės. Klausimai bus susiję su mitybos įpročiais, psichoaktyvių medžiagų suvartojimu, fiziniu aktyvumu, savivaldybėje teikiamomis visuomenės sveikatos priežiūros paslaugomis ir sveikatos raštingumu. Prašome gyventojų būti geranoriškais ir aktyviai dalyvauti apklausoje. Apklausėjus (tai bus moterys) bus galima atpažinti iš bordo spalvos kepurių su Joniškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro logotipu. Daugiau informacijos apie gyvensenos tyrimo vykdymą galima gauti Joniškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biure, tel. (8 426) 60537.

Joniškio rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro informacija

Kovo 24-oji - Pasaulinė tuberkuliozės diena. Tuberkuliozės paplitimas ES/EEE šalyse palaipsniui mažėja po 4,5 proc. kasmet, Lietuvoje šis rodikliai yra panašūs ir siekia atitinkamai 4,2 proc.. Estijoje (9,6) ir Latvijoje (8,9) šis rodiklis dvigubai aukštesnis. Siekiant įgyvendinti Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslus ir „The end TB“ strategiją - įveikti tuberkuliozę, metinė rodiklio mažėjimo tendencija turėtų siekti mažiausiai 10 proc.. 2016 m. Europoje registruota 290 tūkst. TB atvejų bei 26 tūkst. mirčių nuo tuberkuliozės. Dauguma (83 proc.) TB atvejų registruojami aštuoniolikoje šalių, į kurių sąrašą patenka ir Lietuva. Naujausiais Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, 2016 m. Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės (ES/EEE) šalyse sergamumo tuberkulioze rodiklis siekė 10,9 atv. 100 tūkst. gyventojų. Lietuvoje šis rodiklis daugiau kaip keturis kartus aukštesnis ir atitinkamai siekia 46,6 atv./100 tūkst. Aukštesnis nei Lietuvoje šis rodiklis registruotas tik Rumunijoje, kur jo atitinkama reikšmė siekia 64,7 atvejo. KAS YRA TUBERKULIOZĖ? Kvėpavimo organų tuberkuliozė (TB) tai infekcinė liga, kurią sukelia tuberkuliozės mikobakterija (TM) (Mycobacterium tuberculosis ), plintanti per orą su dalelėmis. Pagrindinis TM šaltinis yra žmogus, sergantis atvira plaučių TB forma. Negydomas TB sergantis žmogus gali mirti. KOKIE YRA TB POŽYMIAI? Tuberkuliozės požymiai priklauso nuo to, kurioje kūno vietoje dauginasi ligos sukėlėjas. TM dažniausiai pažeidžia plaučius (plaučių tuberkuliozė). Pagrindiniai: Sunkus kosulys, trunkantis 3 ar daugiau savaičių; Skausmas krūtinėje; Skreplių ar kraujo atkosėjimas. Kiti: Silpnumas ar nuovargis; Svorio kritimas; Apetito stoka; Drebulys; Karščiavimas; Naktinis prakaitavimas. KAIP PLINTA TUBERKULIOZĖ? Tuberkuliozės mikobakterijos (TM) patenka į orą, kai plaučių TB sergantis žmogus kalba, kosėja ar čiaudi. TM ore gali išlikti kelias valandas priklausomai nuo aplinkos sąlygų. Žmogus, įkvėpęs TM užteršto oro, gali tapti infekuotu. KOKS SKIRTUMAS TARP ŽMOGAUS UŽSIKRĖTUSIO TM IR ŽMOGAUS SERGANČIO TB? Užsikrėtę asmenys savo organizme turi TM, bet jos nėra aktyvios ir nesukelia ligos, nepasireiškia TB būdingi požymiai ir žmogus neplatina ligos sukėlėjo. Nustatyta, kad tik dalis užsikrėtusių asmenų (5-10 proc.) gali susirgti arba suserga TB.

Pagal Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro informaciją pranešimą parengė Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Balčiūnienė

Kovo 22 d. minima Pasaulinė vandens diena. Pasaulinės vandens dienos minėjimą 1992 m. inicijavo Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja, kuri vyko Rio de Žaneire, Brazilijoje. Nuo 1993 m. ją globoja UNESCO. Lietuvoje ši diena Aplinkos ministerijos iniciatyva minima nuo 2000 m. Kovo 22 d. tapo kasmetiniu įvykiu, kuris skatina milijonus žmonių susimastyti apie savo egzistavimą ir tausojantį išteklių naudojimą. Žmonės turi žinoti, kad jie patys gali imtis priemonių, kad būtų užtikrintas švarus vanduo ir gera sveikata. Šių metų Pasaulinės vandens dienos tema – „Gamta ir vanduo“. Gamta ir vanduo yra du neatskiriami dalykai. Vanduo būtinas mūsų sveikatai, švarios upės, ežerai, jūros ir vandenynai svarbūs poilsiui ir verslui. Naudodamiesi sprendimais, kuriuos jau randame gamtoje, mes galime sumažinti potvynius, sausras ir vandens taršą. Atkurdami miškus, pievas ir natūralias šlapžemes, sukurdami augmenijos buferius palei vandens telkinius ir taikydami kitus panašius gamtos sprendimus, galime valdyti vandens prieinamumą ir kokybę. Vanduo yra darnaus vystymosi pagrindas. Aplinkos tvarumas, vandens ištekliai, vandens ūkio teikiamų paslaugų kokybė remia skurdo mažinimą, ekonomikos augimą ir visuomenės gerovę. Maisto ir vandens poreikių tenkinimas būtinas žmonių sveikatos palaikymui. Vanduo yra būtinas gyvybei. Netgi teigiama, kad gyvybė Žemėje kilo iš vandenyno. Žmogus be maisto išgyvena savaites ar net mėnesius, tačiau be vandens gali mirti per keletą dienų. Vanduo sudaro didžiausią žmogaus organizmo dalį – apie 60-70 procentų. Netekęs apie 12-20 procentų vandens, organizmas žūsta apsinuodijęs savo paties apykaitos produktais. Gyvybiniai procesai gali vykti tik tada, kai ląstelėse yra pakankamai vandens. Organizmui senstant, vandens audiniuose mažėja – tai susiję su lėtėjančia medžiagų apykaita. Jokia kita medžiaga neatlieka tiek daug įvairiausių žmogaus organizmo funkcijų kaip vanduo. Vandens trūkumas pasireiškia labai greitai, simptomai atsiranda trūkstant vos 1 procento vandens. Dehidracijai tęsiantis, gresia pavojus širdies – kraujagyslių, kvėpavimo ir termoreguliacinės sistemos veiklai. Vanduo yra sveikatos pagrindas, jis yra būtinas žmogaus organizmui. Sveiko žmogaus organizme vandens apykaita yra gerai subalansuota. Tik šio šimtmečio pradžioje sukurti analizės prietaisai, kurie padeda mokslininkams nustatyti, koks svarbus vandens balansas gerai fiziniai būsenai. Vandens perteklius organizme taip pat žalingas kaip ir stoka. Specialistai nustatė tris pusiausvyros sutrikimų rūšis: vandens perteklius audiniuose, vandens stoka audiniuose ir netikęs pasiskirstymas. Pasaulio vandens vartojimui didelę įtaką daro gyventojų skaičiaus didėjimas ir bendras ekonomikos augimas. Pasaulio vandens taryba (World Water Council) prognozuoja, kad nesikeičiant dabar nusistovėjusiems procesams, bendras kasmet vartoti paimamo vandens kiekis iki 2050 metų padidės iki daugiau nei 5 tūkstančių kubinių kilometrų, kadangi žmonių skaičius planetoje tuo metu turėtų būti išaugęs. Per praeitą šimtmetį gyventojų Žemėje patrigubėjo, o suvartojamo vandens kiekis išaugo šešeriopai. Jungtinės Tautos ir pasaulio bendruomenė užsibrėžė tikslą sumažinti žmonių, negaunančių tinkamo geriamojo vandens ir gyvenančių prastomis sanitarinėmis sąlygomis, skaičių per pusę. Naujausioje Pasaulio sveikatos organizacijos ir Jungtinių Tautų Vaikų fondo vandens tiekimo ir sanitarijos priemonių bendrojoje stebėjimo programos ataskaitoje 2016 m. teigiama, jog PSO Europos regione net 62 milijonai žmonių neturi adekvataus priėjimo prie efektyvių sanitarijos sistemų, kurios užtikrintų higienos reikalavimus atitinkantį nuotekų tvarkymą. Apie 14 milijonų Europos regiono gyventojų neturi tinkamos prieigos prie švaraus geriamojo vandens. Straipsnis parengtas remiantis: 1. Oberbeil, K. (2004). Vanduo gyvybės eleksyras. Kaunas: „Jotema“. 2. www.smlcp.lt

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Balčiūnienė

2012 metais Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja paskelbė rezoliuciją, kurioje visos šalys - narės, visos organizacijos skatinamos kovo 20 dieną švęsti Tarptautinę laimės dieną. Rezoliucijoje pažymima, jog laimės siekimas - tai pagrindinis žmogaus tikslas. Laimę, kaip reiškinį, tyrinėja filosofijos, etikos, psichologijos bei teologijos mokslų sritys. Fiziologai tiria laimę kartu nagrinėdami ir vadinamuosius „laimės hormonus" – endorfinus, serotoninus ir dopaminus. Laimė tiriama ne vieną šimtmetį ne tik moksliškai. Ši tema atsispindi poetų, dailininkų, muzikantų bei artistų kūryboje. Literatūroje laimė apibūdinama kaip teigiama emocija ar visas teigiamų emocijų spektras, jausmas, žmogaus būsena, kuri pasireiškia įvairiais jausmais - dvasine pusiausvyra, pasitenkinimu, ramybe, džiugesiu, dideliu džiaugsmu. Tai jausmas, kuris yra visiškai subjektyvus, jis kyla tenkinant dvasinius, pažinimo, bendravimo, estetinius ir fiziologinius poreikius. Laimė visų pirma yra susijusi su gyvenimo tikslo ir prasmės klausimais. Didžiosios Britanijos mokslininkų atlikto tyrimo duomenys rodo, kad žmonės, kasdien patiriantys daugiau laimės, būna gerokai sveikesni nei mažiau laimingi asmenys. Laimės jausmas ypač svarbus vyrų sveikatai, nes laimingesnių vyrų lėtesnis širdies ritmas, geresnis jų širdies ir kraujagyslių sistemos darbas. Dažniau laimingais besijaučiantys asmenys turi mažesnį vidutinį streso hormono kortizolio kiekį. Šis hormonas siejamas su tam tikro tipo diabetu bei hipertenzija. Šiais laikais beveik visos ligos susijusios su stresu. Visos neigiamos mintys sukelia stresą. Teigiamos mintys skatina laimės hormonų išsiskyrimą, kurie atgaivina smegenų ląsteles. Laimės hormonai gerina atmintį, mažina agresyvumą tarp žmonių, skatina veiklumą, stiprina ištvermę ir kūrybiškumą. Laimingesni žmonės yra linkę gyventi ilgiau ir yra linkę būti labiau sveikesni, sėkmingesni ir labiau socialiai užimti, nei žmonės kurie save apibūdina mažiau laimingais. Vieno tyrimo metu buvo nustatyta, kad teigiamos emocijos „panaikina“ kai kurių fizinių reiškinių, pavyzdžiui, streso, padidėjusio širdies susitraukimų dažio, padarinius . Tyrimo dalyviai, kurie patyrė teigiamas emocijas greičiau grįžo į normalų širdies ritmą po patirto streso, nei asmenys, kurie nebuvo patyrę teigiamų emocijų . Trys pagrindiniai laimės šaltiniai: genetika, įskaitant asmenybės temperamentą; gyvenimo aplinkybės, pavyzdžiui, turtas ir sveikata; mūsų pačių pasirinkimas. Labai dažnai žmonės yra linkę pervertinti gyvenimo aplinkybių svarbą siekiant būti laimingais. 50 proc. laimės priklauso nuo genetikos, 10% gyvenimo aplinkybių, kurios nėra pavaldžios ir net 40% nuo pačių veiksmų. Nors genetiniai veiksniai, pavyzdžiui, temperamentas ir asmenybė vaidina didelį vaidmenį, yra beveik vienodai svarbu ir pačių iniciatyva. Žmogus turi galią priimti sprendimus, kurie gali didinti ar mažinti laimės jausmą. Taigi nepamirškite rūpintis savo emocine sveikata. Labai svarbu, kad kitiems žmonėms suteiktumėte ir iš kitų žmonių patirtumėte kuo daugiau gerų jausmų, nes tik taip galite užtikrinti savo ir kitų žmonių gerą emocinę sveikatą. Būdami emociškai sveiki, sugebėsite mylėti, jaustis laimingi, energingi, pilni gyvenimo džiaugsmo, galėsite gyventi harmoningai su savimi.

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Balčiūnienė

Dantų ėduonis – viena iš labiausiai paplitusių ligų pasaulyje. Net 90 proc. pasaulio gyventojų dantys yra pažeisti ėduonies, dažniausiai serga jauni žmonės. Dantų ėduonis yra angliavandenių poveikio sąlygota infekcinė, žmogaus žmogui perduodama daugiaveiksnė liga. Ėduonies atsiradimui būtini keturi veiksniai: bakterijos, esančios mikrobiniame apnaše ir seilėse, dažnas angliavandenių vartojimas, imlus danties paviršius ir laikas. Karieso lygis daugumoje pasaulio vietų yra skirtingas ir jo intensyvumas gali priklausyti nuo: įpročių (higienos, mitybos), fluoro koncentracijos geriamajame vandenyje, šalies žmonių burnos sveikatos apsaugos, įgimtų populiacijos ypatybių (dantų morfologijos, seilių sudėties, kiekio). Kuomet dantyse - emalyje, pradeda mažėti reikalingų mineralų, tuomet gali susidaryti dantų ėduonis, eigoje gali atsirasti ertmės dantyse. Tuomet reikia skubiai kreiptis į odontologą, kadangi tik jis gali sugydyti atsiradusius kariesus ir padėti išsaugoti dantis. Tiek giluminis, tiek paviršinis kariesas gali pasižymėti tam tikrais simptomais: trupantis emalis; rudos, tamsios dėmės ant dantų; dantų skausmas; gali būti juntamas nemalonus dantų jautrumas; matomos skylutės; pūliai aplink dantį; gali būti paburkusios dantų smegenys. Jei pažeidimas ganėtinai nedidelis, gali ir nebūti jokių simptomų.  Tik reguliariai lankantis pas odontologą galima imtis veiksmų karieso plitimui sustabdyti. Burnos ertmės higiena yra pagrindinė profilaktikos priemonė, siekiant užkirsti kelią apnašų sukeliamoms ligoms atsirasti. Taigi gera burnos higiena yra pagrindinis dantų karieso, o taip pat ir periodonto ligų profilaktikos metodas. Dantis rekomenduojama valyti du kartus per dieną – ryte ir vakare po valgio, prieš tai išvalius dantų tarpus tarpdančių siūlu. Pavalgius išskalauti burną vandeniu. Dantys valomi šepetėliu ir pasta. Burnos ertmėje yra vietų, kur kaupiasi apnašos, bet jas pasiekti šepetėliu ir tarpdančių siūlu yra sunku. Tai burnos galas, liežuvio šaknis, po liežuviu, ant liežuvio, ties dantenų riba, ant skruostų gleivinės, ant viršutinio gomurio. Šioms vietoms naudojami gydomieji skalavimo skysčiai. Jie naikina bakterijas, mažina skausmą ir uždegimą, apnašų kaupimąsi. Tačiau jais piktnaudžiauti nepatartina, nes gali išbalansuoti natūralią burnos mikroflorą. Liežuvis valomas specialiu šepetėliu. Išvalius liežuvį, lėčiau kaupiasi apnašas ant dantų, gerėja burnos kvapas. Mityba. Taip pat labai svarbu atsisakyti maisto produktų, kuriuose yra nemažai cukraus. Gėrimai, limonadai – didžiausias blogis dantims, tad kuo jų mažiau vartosite, tuo didesnė tikimybė, kad Jūsų dantys neges. Greta cukraus reikia nepamiršti vartoti ir kuo mažiau produktų, kurie turi krakmolo. Jis taip pat nėra naudingas žmogaus burnos ertmei, gali prisidėti prie nemalonių ligų atsiradimo. Žinoma, toks žalingas elgesys kaip rūkymas bei alkoholis gadina ne tik burnos ertmę, tačiau ir visą organizmą, tad siūlome pasistengti gyventi kuo sveikiau ir kuo mažiau kenkiant savo organizmui. Dantų ėduonis dažniausiai pirmasis žingsnis link ligų, kurios vėliau gali sąlygoti net ir dantų netekimą. Taigi, labai svarbu burnos ertmei skirti kuo daugiau priežiūros, tinkama dantų priežiūra turėtų tapti kasdieniu įpročiu. Straipsnis parengtas remiantis: Andriuškienė, J. (2012). Burnos ligų epidemiologija ir profilaktika. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla. http://www.smlpc.lt/lt/sveikatos_mokymas/patarimai/

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Balčiūnienė

Atšalus orams žmonės tampa ne tokie fiziškai aktyvūs. Užuot buvę lauke, lieka namuose, o pasivaikščioti išeina vis rečiau. Dėl fizinio aktyvumo stokos mažėja žmogaus darbingumas, gyvybingumas, prastėja nuotaika bei centrinės nervų sistemos veikla. Tyrimais įrodyta, kad fizinis pasyvumas yra vienas pagrindinių lėtinių neinfekcinių ligų ir ankstyvojo mirtingumo veiksnių. Įvairios fizinio aktyvumo formos palaiko žmogaus fizines galias, stiprina sveikatą, gali būti naudojama kaip atsipalaidavimo ir psichoterapinė priemonė. Kuri padeda žmogui atsipalaiduoti po sunkaus protinio darbo, rūpesčių ir gali padėti atsisakyti žalingų įpročių, geriau planuoti dienos rėžimą, pagerinti nuotaiką, savijautą, miegą bei sukurti teigiamą ir emocingą aplinką. Pasaulio sveikatos organizacija suaugusiems rekomenduoja būti fiziškai aktyviems ne mažiau 30 min. vidutinio intensyvumo fizinio krūvio 5 kartus per savaitę arba ne mažiau 20 min. didelio intensyvumo fizinio krūvio 3 kartus per savaitę. Judėti žiemą reikėtų tinkamai apsirengus: ruošiantis į lauką žiemą, vertėtų vadovautis trijų sluoksnių taisykle, tuomet tarp drabužių kaupsis ir išsilaikys šiluma. Sušilęs kūnas prakaituoja, o drėgni apdarai šilumos nelaiko. Sumažinus fizinį aktyvumą bei atvėsus, galima peršalti. Tad apatinis drabužių sluoksnis turi sugerti prakaitą ir greitai džiūti, būti plonas ir prigludęs prie kūno. Medvilnė džiūva lėčiau, tad verčiau pasivilkti drabužį iš plonos vilnos ar natūralaus šilko. Vidurinis drabužių sluoksnis turėtų būti pats šilčiausias, vilnonis, trečiasis drabužių sluoksnis - išorinis - tarsi koks kiautas saugoti nuo sniego ar lietaus. Labai svarbu ir tinkami batai. Jie neturi spausti, tad rekomenduojami šiek tiek didesni, neperšlampamu padu. Žiemos metu laisvalaikį praleiskite aktyviai: slidinėdami su slidėmis ar pačiūžomis, vaikščiodami ar su vaikais nusileisdami rogutėmis nuo kalno. Slidinėjant slidėmis dirba rankų, kojų ir liemens raumenys. Tai visą kūną lavinantis fizinis aktyvumas. Slidinėjant energijos sunaudojama daugiau nei, tarkime, panašiu intensyvumu tiek pat laiko bėgant ar važiuojant dviračiu. Esama ir emocinei sveikatai svarbių slidinėjimo privalumų: buvimas gryname ore, mėgavimasis aplinkos vaizdais, sąlytis su gamta. Tai geresnis poilsis ir atsipalaidavimas nei mankštinantis uždaroje patalpoje. Slidinėjant spartėja kraujotaka ir medžiagų apykaita, treniruojamos smulkiosios kraujagyslės, o kaip grūdinimosi procedūra buvimas gamtoje padeda stiprinti imunitetą. Čiuožimas taip pat grūdina ir stiprina visą kūną, ypač kojas, lavina pusiausvyrą, judesių darnumą, ugdo greitį, ištvermę, vikrumą ir suteikia teigiamas emocijas. Atminkite. Renkitės šiltai, natūralaus pluošto drabužiais ir daugiau judėkite, nors valandą per dieną pabūkite lauke. Galvą reikia (būtinai!) apsigobti vilnone skarele ar užsidėti kepurę. Galvos peršaldymas, perpūtimas neigiamai ir ilgam paveikia imunitetą. Kad nenušaltume veido ar ausų, reikia nepadaryti klaidų. Netinka kremas, kuriame yra bent kiek vandens. Toks tik padėtų nušalti. Geriausiai veido odą, nosį, lūpas apsaugosite, jei pasitepsite riebiu kremu.

Pagal Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro medžiagą parengė Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Balčiūnienė