PASAULINĖ DIABETO DIENA!
Lapkričio 14-ąją minima Pasaulinė cukrinio diabeto diena. Ją pradėta minėti kasmet nuo 1991-ųjų, siekiant atkreipti visuomenės ir vyriausybių dėmesį į šią ligą, jos komplikacijas, prevenciją bei ligos kontrolę. Diabetas - lėtinė liga, kuria sergant dėl insulino trūkumo ar sutrikusio jo veikimo audiniuose didėja gliukozės kiekis kraujyje.
Cukriniu diabetu pasaulyje serga 425 milijonai žmonių – 1 iš 11 planetos gyventojų, ir vienas iš dviejų nežino, kad serga, nes liga lieka nediagnozuota. Tuo tarpu Lietuvoje diabetu serga daugiau nei 100 000 žmonių.
CUKRINIS DIABETAS YRA SKIRSTOMAS Į TIPUS:
I tipo diabetas
Dažniau susergama vaikystėje arba paauglystėje. Liga vystosi gana sparčiai. Vyresnio amžiaus asmenims I tipo cukrinis diabetas vystosi lėčiau ir ne taip akivaizdžiai. I tipo cukriniu diabetu susergama, kai organizmo imuninė sistema pradeda pulti ir naikinti insuliną sekretuojančias kasos beta ląsteles. Kartais kasos ląsteles gali pažeisti kiti veiksniai, pvz., kasos uždegimas, kasos trauma, kitos kasos ar endokrininės sistemos ligos, ilgalaikis kai kurių vaistų vartojimas ir kt. Tuomet gali atsirasti antrinis diabetas.
II tipo diabetas
Pažeistas organizmas nesugeba įsisavinti insulino arba jo veikimas įvairiuose organizmo audiniuose yra nepakankamas. Tokiu atveju organizmo audiniai įsisavina mažiau su maistu gaunamų angliavandenių (organizme jie pavirsta į gliukozę). Kurį laiką kasos beta ląstelės, gamindamos daugiau insulino, pajėgia išlaikyti normalią gliukozės koncentraciją. Tačiau ilgainiui kasos rezervai pradeda mažėti ir kraujyje padidėja gliukozės kiekis (hiperglikemija). Pradžioje vystosi nedidelė hiperglikemija, kuri vėliau virsta II tipo cukriniu diabetu.
Diabetui būdingi požymiai:
Cukriniu diabetu pasaulyje serga 425 milijonai žmonių – 1 iš 11 planetos gyventojų, ir vienas iš dviejų nežino, kad serga, nes liga lieka nediagnozuota. Tuo tarpu Lietuvoje diabetu serga daugiau nei 100 000 žmonių.
CUKRINIS DIABETAS YRA SKIRSTOMAS Į TIPUS:
I tipo diabetas
Dažniau susergama vaikystėje arba paauglystėje. Liga vystosi gana sparčiai. Vyresnio amžiaus asmenims I tipo cukrinis diabetas vystosi lėčiau ir ne taip akivaizdžiai. I tipo cukriniu diabetu susergama, kai organizmo imuninė sistema pradeda pulti ir naikinti insuliną sekretuojančias kasos beta ląsteles. Kartais kasos ląsteles gali pažeisti kiti veiksniai, pvz., kasos uždegimas, kasos trauma, kitos kasos ar endokrininės sistemos ligos, ilgalaikis kai kurių vaistų vartojimas ir kt. Tuomet gali atsirasti antrinis diabetas.
II tipo diabetas
Pažeistas organizmas nesugeba įsisavinti insulino arba jo veikimas įvairiuose organizmo audiniuose yra nepakankamas. Tokiu atveju organizmo audiniai įsisavina mažiau su maistu gaunamų angliavandenių (organizme jie pavirsta į gliukozę). Kurį laiką kasos beta ląstelės, gamindamos daugiau insulino, pajėgia išlaikyti normalią gliukozės koncentraciją. Tačiau ilgainiui kasos rezervai pradeda mažėti ir kraujyje padidėja gliukozės kiekis (hiperglikemija). Pradžioje vystosi nedidelė hiperglikemija, kuri vėliau virsta II tipo cukriniu diabetu.
Diabetui būdingi požymiai:
- dažnas šlapinimasis;
- besaikis troškulys;
- didėjantis alkis;
- svorio mažėjimas;
- nuovargis;
- suprastėjusi rega;
- plaštakų ir pėdų dilgčiojimas ar nejautrumas;
- blogai gyjančios žaizdos.
Rizikos veiksniai:
- nutukimas arba antsvoris;
- judėjimo stoka;
- anksčiau nustatytas gliukozės tolerancijos sutrikimas;
- nesubalansuotas maitinimasis;
- vyresnis negu 40 m. amžius;
- per didelis kraujo spaudimas;
- per didelis kraujo cholesterolis;
- artimi giminės sirgo ar serga diabetu;
- moterims – nėštumo diabetas.
KAS SVARBU KONTROLIUOJANT DIABETĄ PER PANDEMIJĄ?
Kai pasaulis kovoja su COVID-19 pandemija, turėtume dar labiau susirūpinti cukriniu diabetu sergančiaisiais. Ši liga yra viena dažniausių gretutinių ligų tarp sergančiųjų koronavirusu ir, manoma, tai susiję su nepakankamai gera diabeto kontrole iki susirgimo COVID-19.
CUKRINIO DIABETO PRIEŽIŪROS REKOMENDACIJOS
- Labai svarbu, kad gliukozės kiekio kontrolė ir bendra sveikatos būklė būtų gera (optimalu, jei gliukozės kiekio svyravimų ribos 4–10 mmol/l, o HbA1c yra mažesnis nei 7%), taip sumažėja ligos paūmėjimo tikimybė ir poreikis vykti į gydymo įstaigą, tad ir tikimybė susitikti sergantį COVID 19 infekcija.
- Vartokite visus paskirtus vaistus tinkamu laiku ir būdu kasdien, kaip nurodė gydytojas. Jokiu būdu, net jeigu įtariate užsikrėtęs COVID-19 infekcija, nenutraukite vaistų, nepasitarę su gydytoju. Bet kurios infekcijos metu didėja gliukozės kiekis ir skysčių poreikis, gali tekti didinti vaistų dozę, vartokite daugiau skysčių.
- Jei bus patogiau, surūšiuokite vaistus pagal vartojimo laiką ir sudėkite į vaistų dėžutę, pildykite vaistų dienyną, vaistus laikykite vaikams nepasiekiamoje vietoje.
- Kilus klausimų ar pasibaigus vaistų receptams susisiekite su savo gydytoju, kuris nuotoliniu būdu išrašys elektroninius receptus, atsakys į klausimus.
- Atkreipkite dėmesį, kad vaistai, turintys acetaminofeno (parcetamolio), mažina kai kurių nuolatinio glikemijos matavimo prietaisų tikslumą (dažniau matuokite gliukozės kiekį gliukomačiu).
- Nosies dekongestantai ar steroidai (prednizolonas) gali lemti hiperglikemiją, gausiai vartojamas aspirinas gali mažinti gliukozės kiekį kraujyje, ibuprofenas gali sustiprinti insulino poveikį ir sietis su žemesniu gliukozės kiekiu.
- Svarbu būti pasiskiepijus nuo gripo ir pneumokokinės infekcijos planine tvarka.
- Daugiau informacijos skaitykite: ČIA
Atminkite, kad karantinas ir ribojimai yra laikini ir pasibaigs. Net ir esant situacijai, kurios negalime valdyti (galimybės užsikrėsti COVID-19 infekcija, pažeidžiamumo, poreikio saviizoliacijai, kitų žmonių jausmų, nuomonės ir veiksmų, sunkesnio susisiekimo su medikais, gąsdinančių istorijų ir informacijos žiniasklaidoje, atšauktų renginių ar kt.), yra daug dalykų, kurie priklauso nuo mūsų, keiskite požiūrį, būkite atviri pokyčiams ir judėjimui pirmyn, nepasimeskite, pasinerkite į dalykus, kuriuos galite valdyti ir pakeisti.