News
JONIŠKIO RAJONO BENDROJO UGDYMO ĮSTAIGOSE IR IKIMOKYKLINIO UGDYMO ĮSTAIGOSE STARTUOJA MOKINIŲ, MOKYTOJŲ IR VISUOMENĖS SVEIKATOS SPECIALISTŲ KONKURSAS „SVEIKUOLIŲ SVEIKUOLIAI“
Siekiant skatinti vaikus rinktis sveiką ir aktyvų gyvenimo būdą, Joniškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras Joniškio rajono bendrojo ugdymo mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose organizuoja Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugos ministerijų inicijuotą mokinių, mokytojų ir visuomenės sveikatos specialistų konkursą „SVEIKUOLIŲ SVEIKUOLIAI“. Į kvietimą dalyvauti konkurse atsiliepusios Joniškio rajono bendrojo bei ikimokyklinio ugdymo įstaigų bendruomenės stengsis įrodyti, jog yra pasiryžusios gyventi sveikai, moka rūpintis savimi, saugoti ir stiprinti savo sveikatą, įgytas sveikatos žinias sugeba taikyti praktiškai, yra fiziškai aktyvios ir kūrybingos.Konkurso metu vaikai rungsis įvairiose rungtyse. Komandų prisistatymo metu atsiskleis kūrybingumas ir artistiškumas, testų pagalba bus tikrinamos teorinės sveikos gyvensenos ir saugaus elgesio žinios, praktinių užduočių metu paaiškės, kaip vaikai įgytas žinias sugeba pritaikyti praktiškai. Fizinis pasirengimas ir aktyvumas atsiskleis judriųjų estafečių metu. Mokytojams ir sveikatos specialistams taip pat teks pademonstruoti, kaip reikia rūpintis vaikų sveikata.
Konkursas startuoja:• Š. m. gruodžio 1 d. 10:00 val. Joniškio vaikų darželyje “Vyturėlis” – priešmokyklinio amžiaus grupės vaikai. • Š. m. Gruodžio 2 d. 10:00 val. Joniškio Mato Slančiausko progimnazijoje – 1 – 4, 5 – 6, 7-8 ir 9-11 klasių moksleiviai.
Visi konkurso dalyviai bus apdovanoti atminimo dovanėlėmis ir padėkos raštais. Kiekvienoje amžiaus grupėje nugalėjusi komanda pateks į II-ą konkurso etapą, kuriame varžysis su kitų savivaldybių nugalėtojais.
Daugiau informacijos: tel. 8426 60537 arba el. p. joniskis.sveikata@gmail.com
- 2015 lapkričio 19 d.
Kviečiame dalyvauti paskaitoje
- 2015 lapkričio 06 d.
Europos sveikos mitybos diena
Lapkričio 8-ąją minima Europos sveikos mitybos diena. Ši diena – tai puiki galimybė prisiminti ir dar kartą atkreipti dėmesį į savo mitybą. Tinkami mitybos įpročiai lemia gerą savijautą, o antsvoris bei nutukimas yra lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksniai. Įrodyta, kad netinkama mityba gali būti viena iš širdies ir kraujagyslių bei kitų lėtinių neinfekcinių ligų priežasčių, o tinkami mitybos įpročiai bei saikas valgant padeda išsaugoti gerą fizinę sveikatą ir darbingumą.
Pagrindiniai sveikos mitybos principai: nuosaikumas, įvairumas, subalansuotumas. Šiuos principus papildo sveikos mitybos taisyklės: valgyti įvairesnį maistą; išlaikyti normalų kūno svorį; vartoti maistą turintį mažiau riebalų, cholesterolio; padidinti vartojimą įvairių daržovių, vaisių, uogų, grūdinių produktų; mažiau vartoti cukraus ir saldumynų, valgomosios druskos; kuo mažiau vartoti alkocholio. 10 patarimų kaip pakeisti mitybos įpročius:• Pradėkite keisti mitybos įpročius nedelsdami, tačiau imkitės permainų palaipsniui.• Valgykite saikingai – mažinkite vieno ar kito produkto kiekį, bet neatsisakykite jo visiškai. • Nėra ,,gerų” ar ,,blogų” maisto produktų, yra tik sveika arba nesveika mityba. • Žinokite, kad sveika ir tinkama mityba padės Jums išlaikyti normalią kūno masę ir Jūs jausitės puikiai. • Valgykite įvairų maistą. • Kuo daugiau valgykite daržovių ir vaisių. • Vartokite daug maisto produktų, kuriuose yra sudėtinių angliavandenių. • Valgykite reguliariai. • Gerkite daug skysčių.• Daugiau judėkite.
Norint pakeisti mitybos įpročius reikia nemažų valios pastangų, noro ir žinių. Dažnai bandoma pasiteisinti maisto produktų pasirinkimo stoka, finansinėmis problemomis, laiko stoka. Tačiau tik pats asmuo pirmiausia yra atsakingas už savo sveikatą, todėl tik jis pats gali pakeisti savo mitybos įpročius ir išsaugoti bei pagerinti savo sveikatą. Tinkami mitybos įpročiai pradedami formuoti vaikystėje ir tokie išlieka visą gyvenimą. Kitų šalių patirtis rodo, kad nuolat aiškinant žmonėms mitybos svarbą sveikatai ir mokant juos sveikai maitintis, taip pat sudarius palankias ekonomines sąlygas sveikai mitybai, visuomenės mityba keičiasi, jos sveikata gerėja.Nereikia atsisakyti nė vieno maisto produkto, tiesiog juos reikia vartoti saikingai. Su maistu žmogaus organizmui būtina gauti apie 40 įvairių maisto medžiagų. Juos galima gauti valgant kuo įvairesnį, suderintą maistą, kuriame nebūtų viršijamas kalorijų kiekis.Sveikai maitinantis jūs galite: turėti daugiau energijos, numesti svori, sumažinti kraujo cholesterolio lygį, išvengti diabeto, turėti sveikus kaulus, ilgiau gyventi, jauniau atrodyti ir jaustis. Pradėkite keisti valgymo įpročius ir jūs pamatysite, kaip pasikeis Jūsų gyvenimo būdas. Sveika mityba – puiki pradžia atrasti save iš naujo.
Straipsnis parengtas remiantis:1. Colin Campbell, T., Cambell, M., T. (2010). Natūralus būdas išvengti ligų. Vilnius: UAB „Luceo“. 2. http://www.smlpc.lt/media/file/Skyriu_info/Metodine_medziaga/Sveikos_mitybos_rekomendacijos_2010.pdf
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė
- 2015 lapkričio 05 d.
Kviečiame į Jono Grincevičiaus paskaitą
- 2015 lapkričio 03 d.
Kviečiame sudalyvauti akcijoje
- 2015 lapkričio 03 d.
Nėščiųjų skiepai nuo gripo
Kiekvienais metais, PSO duomenimis, pasaulyje gripu suserga 5–10 proc. suaugusiųjų ir 20–30 proc. vaikų. Nėščiosios gripu serga sunkiau, joms žymiai dažniau atsiranda komplikacijų, netgi galima mirtis. Skiepai nuo gripo – svarbi moters sveikatos priežiūros iki pastojimo, nėštumo ir pogimdyminiu laikotarpiu dalis. Ypač svarbu, kad nėščios arba planuojančios pastoti moterys (ypač sergančios lėtinėmis ligomis) gripo sezono metu kaip galima greičiau pasiskiepytų inaktyvuotais skiepais nuo gripo. Nėščios moterys, naujagimiai ir kūdikiai dažniau patiria su gripu susijusių komplikacijų ir dažniau hospitalizuojami. Lietuvoje dėl gripo 2014–2015 m. gripo sezono metu buvo hospitalizuota 10 nėščiųjų. Dažniausiai dėl gripo hospitalizuojami jaunesni nei vienerių metų amžiaus kūdikiai. Didžiausia rizika susirgti gripu yra jaunesniems nei 6 mėn. kūdikiams. Gripas – tai ūminė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu. Gripo virusai plinta per užsikrėtusių asmenų kvėpavimo takų išskyrų lašelius ir aerozolius. A tipo gripo virusai gali sukelti pandemijas, kurioms būdingas greitas naujų A gripo potipių virusų (arba potipių padermių) plitimas tarp žmonių, kurių imunitetas prieš naujus virusus silpnas arba jie iš viso neturi imuniteto prieš šiuos virusus.Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nėščias moteris laiko prioritetine grupe skiepyti nuo sezoninio gripo dėl jų padidėjusio imlumo sunkiam gripui pradedant antruoju nėštumo trimestru ir baigiant ankstyvuoju pogimdyminiu laikotarpiu. Gripas nėštumo laikotarpiu gali sukelti sunkių komplikacijų: retais atvejais – vaisiaus mirtį, kūdikių mirtį, priešlaikinį gimdymą, gali sumažėti naujagimių svoris.Geriausias būdas nėščioms moterims apsaugoti nuo gripo – skiepai. Skiepijimas nuo gripo nėštumo laikotarpiu apsaugo motinas ir naujagimius pirmuosius šešis mėnesius po gimdymo. Gripo prevencija nėštumo laikotarpiu – svarbi priežiūros dalis, nes nėščios moterys labiau rizikuoja sunkiai susirgti gripu, gresia didesnis gripo komplikacijų pavojus.Rekomenduoja nėščioms moterims skiepytis trivalenčiais inakvyvuotais skiepais bet kuriuo nėštumo laikotarpiu. Jaunesni nei 6 mėn. amžiaus kūdikiai negali būti skiepijami nuo gripo šiuo metu licencijuotais skiepais ir turėtų būti apsaugoti nuo gripo skiepijant jų besilaukiančias motinas ir kitus artimus asmenis. Inaktyvuota gripo vakcina yra saugi skiepyti nėščiąsias.Motinos antikūnai aktyviai perduodami vaisiui, todėl nėščiųjų skiepijimas nuo gripo – efektyvi priemonė kūdikiams nuo gripo apsaugoti pirmaisiais 6 gyvenimo mėnesiais. Geriausia skiepyti gripo sezono metu. Skiepyti reikia kiekvienais metais, nes virusai nuolat keičiasi. Pasiskiepijus organizmas įgyja imunitetą po 2 savaičių nuo skiepijimo. Nėščių moterų tyrimai parodė, kad serokonversija vyksta iki 4-6 savaičių po skiepijimo.
Pagal Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro informacinę medžiagąparengė Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė
- 2015 spalio 23 d.
Maistas: ką mes darome su juo, o jis su mumis?
Š.m. spalio 15 d. vyko Guodos Azguridienės paskaita „Maistas: ką mes darome su juo, o jis su mumis“. Renginys buvo skirtas paminėti Pasaulinę maisto dieną (spalio 16 d.), siekiant informuoti visuomenę apie sveiką mitybą. Guoda Azguridienė yra ekonomikos mokslų daktarė, dėsto Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute. 2007 m. su bendraminčiais įsteigusi įmonę „Sveiki produktai“ (dabar „Livinn"), šiuo metu yra jos Valdybos narė ir asortimento vadovė. Autorė penkiolika metų rašo straipsnius sveikos gyvensenos ir socialinėmis temomis Lietuvos bei užsienio leidiniams. Yra išleidusi dvi knygas, pirmoji – „Auksinės žuvelės ilgesys“ – skirta ekonomikos bei visuomenės klausimams, kuriuos autorė nagrinėjo daugiau nei dešimt metų dirbdama ekonomikos analitike. Antroji knyga „Maistas. Ką mes darome su juo, o jis su mumis“. Knyga siekia padėti žmonėms susigaudyti didelėje maisto teorijų ir rekomendacijų įvairovėje ir, svarbiausia, kaip pasirinkti pačiam.
Keletas Guodos Azguridienės patarimų:• Perkant aliejų, pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį, kokiu būdu jis buvo išgautas. Rafinuotame aliejuje nėra nieko naudingo - nei mikroelementų, nei vitaminų, nei naudingųjų riebalų rūgščių. Jo pagrindiniai privalumai - maža kaina ir ilgas galiojimo laikas. Tačiau tai nėra privalumai sveikos mitybos požiūriu. Rafinuoto aliejaus negalima netgi kepimui. Kadangi jis neturi jokio specifinio skonio, mes nejaučiame, kiek suvalgome ir linkstame suvalgyti per daug.Nerafinuotuose aliejuose yra nesočiųjų riebalų rūgščių, kurių būtinai reikia mūsų organizmui - omega 3, omega 6, omega 9. Jei šių rūgščių trūksta, suprastėja oda, skilinėja nagai, silpsta imunitetas, gali sutrikti atskirų organų ar jų sistemų veikla. Dažniausiai trūksta omega 3 - šių rūgščių yra linų sėmenų, kanapių ir moliūgų aliejuose, taip pat žuvų taukuose.• Jei norite ne troškinti, o kepti maistą, geriausiai tinka kokoso aliejus ir valytas sviestas (ghi). Valyto sviesto galime patys pasigaminto iš įprasto sviesto, pakaitinę jį ant ugnies, kol nusėda baltyminės nuosėdos ir riebalai nuskaidrėja. Dar kepti galima ant nerafinuoto palmių ir žemės riešutų aliejaus.• Renkantis iš kur pirkti ir kokią duoną reikia žinoti, kad pramonėje duona dažnai yra cheminėmis medžiagomis kildinama, purinama, skaninama ir pridedama konservantų, kad būtų pigesnė gamyba ir ilgesnis jos galiojimo laikas. Juoda duona yra labai geras produktas. Bet geros raugintos duonos reikia paieškoti.• Tai, kas kepta iš baltų kvietinių miltų, sveikatai nėra naudinga - maisto piramidėje baltų miltų gaminiai taip pat atsiduria viršuje. Kepdami pyragus galėtume maišyti rupesnius ir baltus miltus. Taip pat galima paieškoti speltos miltų - šie grūdai netgi smulkiai sumalti nepraranda vitaminų ir mineralų.Pasak Guodos Azguridienės, sveikai maitintis reikėtų pradėti:• Apgalvojant ką valgote ir kodėl valgote. Išmesti iš raciono bent vieną kitą kenksmingą dalyką - prieskonius su natrio gliutamatu, rafinuotą aliejų, o cukraus ir baltų miltų gaminius valgyti tik per šventes.• Atkreipiant dėmesį ne tik ką, bet ir kaip valgome. Valgis turėtų būti šviežias, nešaldytas ir pagamintas pačių.• Valgant reikėtų neskaityti, nežiūrėti televizoriaus ir nespręsti darbo reikalų. Emocijos maistą gali smarkiai pagadinti arba pagerinti.
Paskaitos metu klausytojai gavo daug vertingos informacijos apie maisto produktų etikečių skaitytą, natūralius ir pramoninius maisto produktus. Lektorė akcentavo, kad sveika mityba yra sąmoninga mityba, kai žmogus suvokia ką valgo. Svarbiausia reikia valgyti saikingai ir įvairų maistą. Paskaitos dalyviai buvo aktyvūs klausytojai ir uždavė daug klausimų. Po renginio visi norintys galėjo įsigyti knygą „Maistas. Ką mes darome su juo, o jis su mumis“ su autorės autografu.
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė
{joomplucat:56 limit=3|columns=1}
- 2015 spalio 20 d.
Spalio 10-oji-Pasaulinė psichikos sveikatos diena
Psichikos sveikata yra labai svarbi šiuolaikinėje visuomenėje, nes 1 iš 5 žmonių turi psichikos problemų. Dauguma iš mūsų pažįstame žmogų, turintį tokių problemų. Tokie žmonės dažnai kenčia tyliai ir yra vieniši.
Kas yra psichikos sveikata?Pagal Pasaulio Sveikatos Organizacijos apibrėžimą psichikos sveikata yra emocinis ir dvasinis atsparumas, kuris leidžia patirti džiaugsmą ir ištverti skausmą, nusivylimą, liūdesį. Tai teigiamas gėrio jausmas, kuriuo remiasi tikėjimas savo bei kitų žmonių orumu ir verte.
Psichikos ligų priežastysNe visos psichikos ligas sukeliančios priežastys yra paprastos ir suprantamos. Dažniausios priežastys, galinčios sukelti psichikos ligą:• Genai, paveldimumas.• Nuolatinis stresas.• Nedarbas, skurdas, piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis.• Fizinė negalia.
Psichikos sveikatos sutrikimų požymiai:• Fiziniai simptomai: kraujospūdžio svyravimai, virškinimo sutrikimai, apetito pokyčiai, svorio kitimas ir t.t.• Emociniai simptomai: įtampa, vidinis diskomfortas, bloga nuotaika ir t.t.• Pažinimo pokyčiai: dėmesio sutrikimai, pakitęs požiūris į aplinką ir save, prarandamos turėtos žinios, patirtis ir t.t.• Suvokimo pokyčiai: garsai ir kvapai, kurių nėra, išgyvenimai, neegzistuojantys realybėje ir t.t.• Mąstymo pokyčiai: neįprastos ar klaidingos idėjos ir įsitikinimai, pašalinių jėgų poveikis, įsitikinimas, kad žmogus persekiojamas, nuodijamas, stebimas arba jis tapo neįprastai galingu, didingu ir t.t.• Elgesio pokyčiai: agresyvus ar keistas elgesys, nesuprantamas elgesys, pozos, grimasos, gestai ir t.t.
Kaip psichikos ligos paveikia mus?Psichikos liga paveikia mūsų mąstymą, elgesį bei reakciją į tam tikrus dalykus. Kai kurios ligos sustiprina visiems būdingus jausmus, tokius kaip liūdesys ar džiaugsmas.Kartais šie jausmai pasidaro tokie stiprūs, kad darosi sunku juos kontroliuoti. Kai jausmai užvaldo žmogų, jis nebegali tęsti savo gyvenimo normaliu ritmu ir jam reikia pagalbos. Kitos ligos gali visai panaikinti jausmus, ir žmogus jaučiasi vienišas ar niekam nereikalingas. Dažniausiai pasitaikančios psichikos ligos – tai šizofrenija, depresija, nerimas.
Kas sumažina psichikos sutrikimų riziką?• Sveikas gyvenimo būdas, tinkamas darbo ir poilsio režimas.• Sveika mityba.• Žalingų įpročių – girtavimo, rūkymo, narkotikų vartojimo vengimas.
Kaip galime padėti sergantiems psichikos liga?Svarbiausia – suteikti profesionalią pagalbą kaip galima greičiau ir kuo ankstyvesnėje ligos stadijoje. Kuo anksčiau sergantis asmuo bus pradėtas gydyti, tuo geresnių rezultatų jis pasieks gyvenime.
Kad žmogaus psichikos sveikata būtų stipri, rekomenduojama:• iš anksto neišgyventi dėl galimų sunkumų,• mokytis prisiimti atsakomybę,• nebijoti įveikti sunkių užduočių,• džiaugtis tuo ką turi (draugais, artimaisiais, maistu ir pan.),• susirasti mėgstamą veiklą,• nuolat tobulinti save.
Ši diena – tai puiki proga prisiminti, kad tokie paprasti dalykai kaip gera mityba, fizinis aktyvumas, bendravimas su draugais ir tais, kuriuos mylite, kuriais pasitikite, poilsis, rūpinimasis kitais ir savimi – tai yra būdai, padedantys stiprinti psichinę sveikatą.
Pagal Valstybinio psichikos sveikatos centro informacinę medžiagąparengė Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė
- 2015 spalio 09 d.
Kviečiame į Guodos Azguridienės paskaitą
- 2015 spalio 02 d.