Artritas – neuždegiminė sąnarių ir stuburo liga, kuria sergant labiausiai pažeidžiama sąnario kremzlė. Tai labiausiai paplitusi sąnariu liga, ja serga 10 proc. visų gyventojų, dažniau – vyresnės moterys. Artrito atsiradimo priežastys: Artritas dažniausiai tapatinamas su sąnarių susidėvėjimu. Taip atsitinka dėl nutukimo, sunkaus fizinio darbo, nuolatinės nepatogios kūno padėties, dažnų vienodų judesių. Artritą skatina ir netaisyklinga sąnarių forma (iškrypęs stuburas ar sąnariai, įgimtas šlaunikaulio išnirimas ar kiti įgimti sąnarių trūkumai), sąnarių traumos, įgimti kremzlės ląstelių pakitimai, įvairūs hormoniniai sutrikimai. Dėl šių priežasčių sutrinka sąnarinio skysčio, aprūpinančio kremzlę maisto medžiagomis, gamyba. Kremzlė palengva praranda elastingumą, suplonėja, tampa šiurkšti, sutrūkinėja atsiranda sąnarinių paviršių trintis, į sąnario ertmę gali patekti atplyšusių kremzlės gabalėlių. Kartu pakinta ir šalia esantys kaulai – susidaro kaulų išaugų („ataugų“). Artritu susergama ir dėl bakterinės, virusinės arba grybelinės sąnarių infekcijos, alergijos, traumos, medžiagų apykaitos sutrikimo, nervų sistemos ligų ir genetinių veiksnių (paveldėjimo). Dažniausiai liga prasideda lėtai, nepastebimai. Jei praeityje buvo sąnario traumą, artrito požymiai gali pasireikšti ir po kelerių metų. Pažeistą sąnarį (sąnarius) iš pradžių skauda tik fizinio krūvio metu arba jį stipriai nuvarginus. Ilgainiui, ligai progresuojant, skausmai tampa stipresni, skauda ir ramybės būsenoje bei naktį, sąnarys pasidaro ne toks judrus, galiausiai sustingsta. Artrito simptomai: ü      Vienas iš pagrindinių simptomų skausmas, kuris jaučiamas judinant sąnarį arba ramybėje po didesnio fizinio krūvio; Atsiranda stiprus skausmas, kai atplyšusios kremzlės gabalėlis įstringa tarp sąnarinių paviršių, tai vadinama sąnarine blokada. Šiuo atveju galūnės per sąnarį neįmanoma sulenkti ar ištiesti. ü      Po ilgesnio ramybės periodo sąnarių laikinas sustingimas, kuris praeina išsijudinus. ü        Ribota judesių amplitudė; ü       Sąnario (sąnarių) patinimas ir jautrumas; ü       Raumenų silpnumas; ü       Sąnarių braškėjimas. Artrito gydymas: Pastebėjus pirmuosius ligos požymius reikalinga pasikonsultuoti su šeimos gydytoju, traumatologu, ortopedu, atlikti rentgeno ar magnetinio rezonanso tyrimus. Gydant artritą pirmiausia būtina pašalinti pagrindinę jo priežastį (per dideli fiziniai krūviai, netaisyklinga mityba, piktnaudžiavimas alkoholiu ir kt.).   Profilaktinės priemonės: ü       Vengti antsvorio. Tai labai svarbus ir veiksmingas artrito profilaktikos elementas. Kuo svoris mažesnis, tuo mažiau varginami sąnariai. ü       Pakankamai judėti, tačiau vengti per didelių krūvių, net ir trumpalaikių. Rekomenduojama atlikti nesudėtingas mankštas. Labai tinka pasivaikščioti gamtoje, važiuoti dviračiu ar plaukioti. Netinka kontaktinės sporto šakos, nelabai tinka sportiniai žaidimai su kamuoliu (futbolas, rankinis, krepšinis), raketėmis (tenisas, badmintonas). Patyrusio kineziterapeuto konsultacija gali būti labai naudinga parenkant tinkamą mankštinimosi programą. ü     Artrito profilaktikai labai svarbi yra mityba. Svarbu kasdien valgyti gerai subalansuotą ir visavertį maistą. Sergant artritu reikia vartoti daugiau vitamino C, nes organizmui jaučiant jo stygių, ligos simptomai paaštrėja. Rekomenduojama daugiau vartoti šarminės prigimties vaisių ir daržovių: žalių sėklų, žirnių, riešutų, grūdų ir pagaliau, žuvies. Vartoti maisto produktus, turinčius daug polinesočiųjų riebalų rūgščių: riebias jūrines žuvis (skumbres, lašišas, sardines), linų sėmenis, graikinių riešutų aliejus. Vartoti maisto produktus, kuriuose daug vitamino D ir kalcio, nes gydymas kortikosteroidais nuo artrito kelia grėsmę susirgti kaulų išretėjimu. Gerti pakankamai vandens.   Straipsnis parengtas remiantis: 1. Clark, H. R. (2009). Kaip išsigydyti visas ligas. Kaunas: „Mijalba“. 2. Adomavičiūtė, D., Bylaitė, M., Bytautienė, R. ir kt. (sud.) (2003). Sveikatos enciklopedija. Vilnius: „Vaistų žinios“.

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Vaida Merkelytė