Būtina atkreipti dėmesį į žmonių saugumą prie vandens, nes Lietuvoje kasmet didelė dalis žmonių, ypač vaikai, patiria traumas maudydamiesi.

Nuskendimai sudaro didžiausią dalį mirties priežasčių dėl netyčinių traumų visose amžiaus grupėse.

Skęstantis suaugęs žmogus ar vaikas dažniausiai nešaukia pagalbos ir nemojuoja rankomis, nes negali įprastai kvėpuoti. Jis gali žiopčioti, vemti, kosėti, švokšti. Skęstantis žmogus chaotiškai kiloja į šonus ištiestas rankas, taško vandenį. Suaugusieji taip gali išsilaikyti iki minutės, o vaikai – tik iki 20 sekundžių. Dėl to svarbu kuo greičiau skęstantįjį pastebėti.

Pagrindiniai pavojai maudantis:

• nepažįstamas krantas;
• mėšlungis;
• stipri srovė;
• šokas, netikėtai įkritus į vandenį.

Pirma pagalba skęstančiam:

• Pamatę skęstantį žmogų, šaukdami mėginkite atkreipti aplinkinių dėmesį ir skubiai iškvieskite gelbėjimo tarnybą tel. 112;
• Jei vandens gylis leidžia pasiekti skęstantįjį, su kitais poilsiautojais sudarykite gyvąją grandinę, kad pasiektumėte skęstantįjį. Ištraukite skęstantį asmenį iš vandens;
• Pašalinkite iš kvėpavimo takų vandenį;
• Gaivinkite darydami dirbtinį kvėpavimą ir išorinį širdies masažą, santykių 2:30. Darykite šia procedūrą tol, kol atvyks greitoji medicininė pagalba;
• Jei pavyko atgaivinti, nukentėjusįjį paguldykite (stabili šoninė padėtis), užklokite, kad sušiltų. Įsidėmėkite, jog gelbėti skęstanti gali tik geras plaukikas, kuris išmano gelbėjimo būdus ir moka tai atlikti praktiškai.

Mėgstantiems maudytis visuomenės sveikatos biuro specialistai primena, apie saugų ir atsakingą poilsį prie vandens. Saugokite save ir kitus:

• Išmokite ir mokinkite vaikus plaukti. Paskatinkite kitus, ypač vaikus, išmokti plaukti ir saugos vandenyje įgūdžių. Nes vaikų skendimų tikimybė yra 8 kartus didesnė, jei jie arba vaikus prižiūrintys asmenys nemoka plaukti.
• Visada stebėkite prižiūrimą vaiką, esantį vandenyje ar šalia vandens. Maži vaikai gali nuskęsti per 30 sekundžių 5-8 cm gylio vandenyje, todėl nepalikite vaikų be priežiūros nė minutei. Prižiūrėti reiškia visą dėmesį sutelkti tik į vaiką: neskaitykite, nežaiskite stalo žaidimų, nekalbėkite telefonu, neužsiimkite kita, atitraukiančia dėmesį veikla. Nepalikite mažų vaikų bendraamžių ar paauglių priežiūrai – juos turi prižiūrėti suaugusieji. Būkite taip arti vaiko, kad kiekvieną minutę galėtumėte jį pasiekti ranka. Jei jūsų vaikas yra vandenyje, jūs turite būti taip pat vandenyje. Suburkite tėvų ar kitų asmenų priežiūros grupes, galinčias prižiūrėti vaikus maudymosi metu.
• Saugus elgesys vandenyje ir prie vandens. Nesimaudykite vieni bei mokykite vaikus visada maudytis kartu su kitu asmeniu, draugu. Maudykitės ten, kur yra žmonių, arčiau kranto, o dar geriau, ten, kur yra gelbėtojų. Nesimaudykite ką tik pavalgius, nekramtykite kramtomosios gumos maudydamiesi, nardydami, žaisdami vandenyje, nes galite užspringti. nesimaudykite esant nuovargiui ir labai šaltame vandenyje. Visada paisykite saugos ženklų ir vėliavos įspėjimų.
• Nardykite atsargiai: tik ten, kur žinoma, kad yra saugu! Daugiausia galvos ir stuburo traumų įvyksta, kai dugno gylis nesiekia 1,5 metro, todėl prieš ruošdamiesi šokinėti į vandenį patikrinkite vandens gylį, ar vanduo nenusekęs, nėra akmenų; nešokinėkite nuo medžių, skardžių; nenardykite kur yra tamsus vanduo ir nematyti dugno; nenardykite ten, kur yra įspėjamieji ženklai, draudžiantys tai daryti. „Draudžiama nardyti“ įspėjimas reiškia, kad šioje vietoje nėra saugu nerti pirmiausia galva.
• Nesimaudykite, jeigu esate apsvaigę nuo alkoholio ar psichotropinių medžiagų. Nevartokite svaigiųjų gėrimų prieš rengdamiesi maudytis, maudymosi ar vandens pramogų metu, prižiūrėdami vaikus šalia vandens. Mokykite paauglius, jog vartoti alkoholį pramogaujant šalia vandens, ir ne tik, yra pavojinga.
• Naudokitės gelbėjimosi liemene, ypač kartu su vaikais ar prastais plaukikais. Jei jūs ar artimieji nemokate ar silpnai mokate plaukti, dėvėkite gelbėjimosi liemenę. Tai nėra nieko nepatogaus ar gėdingo. Mažiems vaikams maudantis būtina uždėti gelbėjimosi liemenes. Pripučiami „ratai“, „rankovės“ yra tik žaislai, o ne gelbėjimosi priemonės. Visada dėvėkite gelbėjimosi liemenę plaukdami valtimi, nesvarbu, kaip toli esate nuo kranto, ar turite plaukimo įgūdžių. Laikykitės visų ženklų, vėliavos ir įspėjimų informacinių nurodymų.
• Išmokite, kaip suteikti pirmąją pagalbą. Vaikams ir suaugusiems būtina išmokti ir reguliariai atnaujinti šiuos įgūdžius. Tai gali padėti išgelbėti nukentėjusiojo gyvybę, kol atvyks specializuota pagalba. Išmokite saugių skęstančiųjų gelbėjimo būdų, nekeliančių pavojaus jums.
  

Linkime visiems puikios ir saugios vasaros!

Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos bei Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informaciją pranešimą parengė visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė