Kovo 20 diena – pasaulinė burnos sveikatos diena. 2013 metais, siekiant sustiprinti žmonių suvokimą apie burnos sveikatos svarbą užtikrinant bendrą sveikatą ir gerą savijautą, FDI (World Dental Federation) iniciavo šios dienos paminėjimą visame pasaulyje.

Pripažįstama, kad: senjorai privalo turėti bent 20 natūralių dantų, kad būtų laikomi sveikais, vaikai turi turėti 20 pieninių dantų. O sveiki suaugę žmonės turi turėti 32 dantis ir nė vieno dantų ėduonies.

Geri burnos priežiūros įgūdžiai, rizikos veiksnių vengimas, reguliari burnos sveikatos patikra nuo ankstyvos vaikystės gali užtikrinti optimalią burnos sveikatą vyresniame amžiuje.

Burnos ertmės higiena yra pagrindinė profilaktikos priemonė

Dantis rekomenduojama valyti du kartus per dieną – ryte ir vakare po valgio, prieš tai išvalius dantų tarpus tarpdančių siūlu. Pavalgius išskalauti burną vandeniu. Dantys valomi šepetėliu ir pasta. Burnos ertmėje yra vietų, kur kaupiasi apnašos, bet jas pasiekti šepetėliu ir tarpdančių siūlu yra sunku. Tai burnos galas, liežuvio šaknis, po liežuviu, ant liežuvio, ties dantenų riba, ant skruostų gleivinės, ant viršutinio gomurio. Šioms vietoms naudojami gydomieji skalavimo skysčiai. Jie naikina bakterijas, mažina skausmą ir uždegimą, apnašų kaupimąsi. Tačiau jais piktnaudžiauti nepatartina, nes gali išbalansuoti natūralią burnos mikroflorą. Liežuvis valomas specialiu šepetėliu. Išvalius liežuvį, lėčiau kaupiasi apnašas ant dantų, gerėja burnos kvapas.

Kaip pasirinkti dantų pastą?    

Nesant didelių problemų tinka kasdienio naudojimo pasta. Kitais atvejais verta pasitarti su odontologu, kuris nurodytų, kokią dantų pastą ir kiek laiko naudoti. Pavyzdžiui, jei kraujuoja dantenos, dar nereiškia, kad padės pasta nuo uždegimo. Mat dantenų problemas gali sukelti dantų apnašos ir akmenys. Taigi pirmiausiai reikėtų juos pašalinti – šalinti ne pasekmes, bet priežastį.    

Pastų nuo uždegimo reikėtų vengti tiems, kurių dantys yra jautrūs, nebent iš tiesų labai kraujuotų dantenos. Šiuo atveju geriau rinktis specialias pastas jautriems dantims, kurias galima naudoti ir ilgiau. Visas kitas gydomąsias pastas reiktų naudoti ne ilgiau kaip 2 savaites.  

Tad jei pastą nuo uždegimo rinksitės patys, odontologai pataria pirkti kuo silpnesnę, neutralesnę, kurioje veikliųjų medžiagų nėra daug, geriausiai – su žolelėmis.  

Balinamąsias pastas drąsiai gali naudoti tik tie, kurie turi visiškai sveikus dantis. Balinamosiose pastose yra kietųjų dalelių, kurios mechaniškai nutrina dantų pigmentą. Tiesa, pastaruoju metu gaminamos ir labai švelnaus poveikio balinamosios pastos. Kita vertus, jose gali būti net peroksido, kuris ne tik balina dantis, bet ir suteikia jiems blizgesio. Nedideliais kiekiais ši medžiaga nepavojinga, tačiau ilgai jos naudoti nepatartina. Norintiems didesnio balinamojo poveikio, galima iš pradžių dantis išsivalyti kita pasta ir tik tuomet dar kartą juos valyti balinamąja pasta. Pasta nubalins dantis, tačiau plombos liks tos pačios spalvos. Todėl prieš balindami pasikonsultuokite su savo odontologu.    

Nors geriausiai dantis nuo ėduonies apsaugo pastos su fluoru, jos tinka taip pat ne visada. Kai kurie stomatologai jas naudoti pataria tik tiems, kurių dantys dar nėra smarkiai pažeisti ėduonies. Kitiems geriausia rinktis pastą su mineralais ir vitaminais. Pastos su fluoru netinka ir turintiems dantų protezus ar implantus, nes didesnė fluoro koncentracija gali juos tirpdyti.

Beje, fluoras, patekęs į organizmą, veikia kaip toksinas, kitaip tariant, sukelia apsinuodijimo simptomus. Tiesa, reikia nuryti nemažą jo kiekį. Būtent todėl pastos su fluoru pavojingos mažiems vaikams, kurie dar nemoka po dantų valymo gerai išskalauti burnos. Todėl tėvai turėtų atkreipti dėmesį, kad vaikams yra gaminamos specialios pastos be fluoro.

Dantų pastas odontologai pataria keisti gan dažnai. Mat prie jų veikliųjų medžiagų priprantama.

Kaip pasirinkti ir kada keisti dantų šepetėlį?

Rekomenduoja rinktis minkštus šepetėlius, nes jais valytis dantis saugiau. Brūžinant netaisyklingai, kietas šepetėlis gali traumuoti dantenas, apnuoginti dantų kaklelius, tada jie tampa jautrūs, reaguoja į rūgštų ar saldų maistą, vystosi kariesas. Jei naudojamos balinamosios, daug abrazyvinių dalelių turinčios pastos, neigiamas poveikis gali būti dar stipresnis.  

Vidutiniškai kieti ir kieti šepetėliai dažniausiai rekomenduojami pacientams, turintiems protezuotų dantų. Šiuo atveju vertėtų turėti keletą: minkštuoju pamasažuoti dantenas, nuvalyti liežuvį, kietesnį naudoti protezuotiems dantims prižiūrėti.

Derėtų atsižvelgti ir į galvutės dydį. Mat kai kuriuos žmones valant dantis pykina, ypač, kai tenka švarinti krūminius dantis. Tokiu atveju tinkamesnis mažą galvutę turintis dantų šepetėlis. Šį variantą patariama rinktis ir blogulio kamuojamoms nėščiosioms. Be to, mažesnė galvutė lengviau pasiekia sunkiai prieinamas vietas, ypač tada, kai šepetuko kaklelis yra lankstus.

Kai kurios galvutės padengiamos specialia danga liežuviui valyti. Yra sukurti ir balinamieji šepetėliai: tarp šerelių esančios gumutės padeda nutrinti dantų apnašas. Jie itin rekomenduojami rūkaliams, bet tinka ir visiems kitiems.

Šerelių išdėstymas ar ilgis neturi esminės įtakos dantų valymo kokybei. Bet svarbu, kad šepetėliai nenusidėvėtų. Juos patariama keisti maždaug kas 3 mėnesius. Vis dėlto tai reikia vertinti individualiai. Kad reikia naujos valymo priemonės, rodo išsiklaipę šereliai. Be to, daugelis šepetėlių turi spalvos indikatorius – galvutės viršūnėje esančius kitos spalvos šerelius. Kai jie išbąla, nušviesėja, šepetuką reikia keisti. Taip pat dantų šepetėlį keiskite po infekcinių viršutinių kvėpavimo takų ligų (gripo, peršalimo, gerklės ar burnos ertmės infekcijų).

Atminkite, kad du kartus per metus būtina profilaktiškai apsilankyti pas stomatologą, ypač gerai, jeigu pas jį apsilankytumėte prieš ilgesniam laikui išeinant atostogų. Taip pat norit išlaikyti sveikus dantis būtina sveikai maitintis. Reguliariai valgykite natūralius produktus, kuriuose yra daug vitaminų, mineralinių medžiagų bei mikroelementų – šviežius vaisius, termiškai neapdorotas daržoves, pieną bei pieno produktus. Rekomenduojame vengti tabako, alkoholio ir nesveiko maisto. Primename, kad daug cukrų turinčio maisto vartojimas padidina riziką susirgti ne tik dantų ėduonimi, bet ir nutukimu, diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis ar net vėžiu. 

SVARBU:

· Dantis būtina valyti 2 kartus per dieną ne trumpiau nei 2 minutes;

· Padėti savo vaikams išvalyti dantis iki jiems sueis bent jau 8 metai amžiaus;

· Savo pavyzdžiu demonstruoti šeimoje dantų valymo svarbą.

Prisiminkime, kad gera burnos sveikata yra daug daugiau nei graži šypsena. Burnos sveikata suteikia galimybę kalbėti, šypsotis, kvepėti, ragauti, kramtyti, nuryti, gyventi be skausmo, diskomforto ar ligų. Ir visai nesvarbu, kokio jūs amžiaus – 5, 25, 65 ar 85 metų – burnos sveikata yra gyvybiškai svarbi jūsų bendrai sveikatai ir gerai savijautai.

Straipsnis parengtas remiantis:

1. Bankhofer, H. (2006). 365 sveikatos patarimai. Vilnius: „Mūsų knyga“.
2. http://www.smlpc.lt/lt/sveikatos_mokymas/patarimai/
3. http://odontologurumai.lt/

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė