Burnoje gali atsirasti ne tik dantų problemų, ėduonis, perodonto ligų, bet ir vėžys. Žmonės dažnai kreipiasi į gydytoją dėl dantų skausmo, tačiau, kai nieko neskauda, tikrinasi vangiai.

Šis vėžys yra sunkiai atpažįstamas. Lietuvoje nustatoma apie 75–80 proc. užleistų (trečios, ketvirtos stadijos) burnos vėžio atvejų. Tai yra labai blogas rezultatas. Žmonės kreipiasi labai vėlai, neateina gydytis laiku. Užleistų stadijų burnos vėžio gydymas labai sudėtingas tiek gydytojams, tiek pačiam žmogui.
Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje vien 2014 m. nuo burnos vėžio mirė 248 asmenys, iš kurių net 218 – vyrai. Daugiausiai gyvybių pasiglemžė burnaryklės piktybinis navikas – 48, gerklaryklės piktybinis navikas – 42 ir burnos dugno piktybinis navikas – 34.

Burnos vėžys yra rimta problema, apie kurią turėtume daugiau kalbėti. Tai piktybinis bet kurios burnos vietos susirgimas. Jis gali išsivystyti ant lūpų, dantenų, liežuvio, vidinio žandų paviršiaus, gomurio, burnos dugno ar net seilių liaukose. Ši liga dar gali būti vadinama oraliniu vėžiu arba burnos ertmės vėžiu. Šis susirgimas, kaip ir kitos vėžio rūšys, išsivysto, kai audinių ląstelių genetinėje medžiagoje įvyksta tam tikri pokyčiai, dėl kurių ląstelės ima netaisyklingai dalintis ir augti.

Vėžio požymiai ir simptomai
Dažniausiai burnos vėžį pirmasis aptinka gydytojas odontologas, atlikdamas įprastinį dantų patikrinimą. Daugeliu atvejų gleivinėje pirmiausia atsiranda ikivėžinių pokyčių. Laiku pradėjus jų gydymą vėžio dažniausiai galima išvengti.

• Ilgai negyjanti opa ar žaizdelė burnoje ar ant lūpos. Tai būdingiausias burnos vėžio požymis. Jeigu opelė neužgyja per 3 savaites, būtinai pasikonsultuokite su šeimos gydytoju ar odontologu.
• Skausminga, patinusi ar kraujuojanti raudonos ar baltos spalvos dėmelė ant dantenų, liežuvio, tonzilių ar burnos gleivinės. Tai dar ne vėžys, tačiau negydomos dėmelės gali supiktybėti. Balti ikinavikiniai gleivinės pokyčiai vadinami leukoplakija, o raudoni – eritroplakija. Juos gali sukelti ir grybelinė infekcija – burnos pienligė (burnos kandidamikozė). Jei gydoma priešgrybeliniais vaistais liga išnyksta, nėra ko nerimauti – tai ne vėžys.
• Gumbelis ant lūpos, burnoje, kakle ar gerklėje, standus darinys žando gleivinėje. Toks gumbelis kakle gali būti ir padidėjęs limfmazgis. Vieno ar kelių pažandžių ar kaklo limfmazgių patinimas yra dažnas burnos ir burninės ryklės dalies vėžio simptomas. Karštas, paraudęs, skausmingas guzelis paprastai yra infekcijos, o ne onkologinės ligos požymis, po kurio laiko toks guzelis savaime pradingsta. Tačiau jei gumbelis ilgai neišnyksta ir net padidėja, tai gali būti vėžys.
• Nuolatinis gerklės perštėjimas ar jausmas, tarsi kažkas įstrigo gerklėje.
• Užkimęs ar pakitęs balsas, kartais trinkanti kalba.
• Burnos ar liežuvio tirpimas.
• Burnos skausmas, kraujavimas iš burnos gleivinės ar dantenų.
• Pasunkėjęs kramtymas, rijimas, sutrikę liežuvio ir apatinio žandikaulio judesiai. Ryjant gali atsirasti skausmas ar deginimas, arba maistas gali tarsi prilipti prie gerklės. Rijimas gali pasunkėti ir dėl gyvybei nepavojingo stemplės susiaurėjimo.
• Ausies ir (ar) žandikaulio skausmas.
• Nemalonus burnos kvapas. Daugelis žmonių retkarčiais kenčia dėl blogo burnos kvapo, tačiau tai nėra specifinis onkologinės ligos požymis. Sergant vėžiu nemalonus burnos kvapas gali paaštrėti, simptomas kartotis vis dažniau ir trukti ilgiau. Jeigu ilgą laiką jaučiate nemalonų burnos kvapą, reikėtų išsitirti, ar nesergate vėžiu.
• Paslankūs, skaudami dantys, ilgą laiką gerai tikę, o dabar nesilaikantys ar spaudžiantys protezai.
• Apetito stoka ir svorio kritimas. Šie simptomai – daugelio onkologinių ligų palydovai. Sergant burnos ir burnaryklės vėžiu dažnai skauda burną, sunku nuryti kąsnį, todėl ligonis vis mažiau valgo ir ima lysti. Paprastai svoris pradeda kristi, kai vėžys jau gerokai pažengęs. Jeigu nesilaikėte jokios dietos ir per trumpą laiką netekote 4–5 kilogramų ar dar daugiau, apsilankykite pas šeimos gydytoją.
• Lėtinis nuovargis.
• Įvairūs kiti požymiai ar simptomai, atsiradę burnoje be aiškios priežasties ir nepraeinantys ilgiau nei 6 savaites.

Daugelį minėtų simptomų gali sukelti ir įvairios neonkologinės ligos, todėl labai svarbu reguliariai tikrintis sveikatą ir dantis bei laikytis burnos higienos. Šių reikalavimų ypač turėtų paisyti esami ar buvę rūkoriai ir dažnai alkoholį vartojantys asmenys.
Jeigu nuogąstaujate dėl vieno ar kelių šiame skyriuje išvardytų simptomų ar požymių, ypač jei jie neišnyksta savaime ar blogėja, būtinai pasitarkite su šeimos gydytoju ir (ar) odontologu. Kuo anksčiau burnos ir burnaryklės vėžys aptinkamas, tuo lengviau jį gydyti. Ir tuo didesnė tikimybė, kad gydymas bus sėkmingas.

Kaip diagnozuojami burnos ertmės navikai?
Pirmiausiai gydytojas odontologas apžiūri visą burnos ertmę. Aptikęs burnos ertmėje pakitusią vietą, čiuopia pirštais, gilesniems burnos audiniams apžiūrėti naudojamas endoskopas. Nustatant diagnozę atliekama biopsija – burnos navikinio audinio tyrimas mikroskopu. Jei diagnozuojamas burnos vėžys, pacientas turi būti ištiriamas detaliau, siekiant nustatyti ligos išplitimo laipsnį bei įvertinti ligos stadiją. Gydymo planas sudaromas atsižvelgiant į ligos stadiją, vėžio lokalizaciją, bendrą paciento būklę bei jo poreikius. Galimi įvairūs gydymo metodai: operacinis, chemoterapinis, radiacinis ar medikamentinis.

Vėžio rizikos veiksniai
Rizikos veiksniai – tai bet kurie aplinkos veiksniai, paveldėtos savybės ar įpročiai, kurie didina riziką susirgti vėžiu. Nors rizikos veiksniai dažnai turi įtakos vėžio atsiradimui, tačiau daugelis jų tiesiogiai vėžio nesukelia.

• Tabako vartojimas (rūkymas, uostymas, kramtymas). Tai vienas iš pavojingiausių veiksnių. Net 85 proc. burnos vėžio atvejų siejami su tabako vartojimu. Rūkoriams rizika susirgti burnos vėžiu yra 15 kartų didesnė nei nerūkantiesiems. Pypkės rūkymas išskirtinai siejamas su lūpos vėžiu, kuris išsivysto toje vietoje, kur lūpa liečiasi su kandikliu. Pasyvus rūkymas taip pat gali padidinti riziką susirgti burnos vėžiu.
• Ne ką mažiau pavojingas ir piktnaudžiavimas alkoholiu. Vartojant alkoholį kartu su tabaku rizika susirgti burnos ir burninės ryklės dalies vėžiu išauga net keletą kartų. Manoma, kad šie du veiksniai stiprina vienas kito poveikį.
• Ilgalaikis deginimasis saulėje (ultravioletinių spindulių poveikis).
• Žmogaus papilomos viruso infekcija.
• Vyrai burnos ir burninės ryklės dalies vėžiu serga dažniau nei moterys.
• Šviesi oda – siejama su didesne rizika susirgti lūpų vėžiu.
• Amžius. Dažniau serga vyresni nei 45 metų amžiaus žmonės.
• Lėtinis burnos gleivinės dirginimas – kuo daugiau dantų trūksta, tuo labiau dirginama gleivinė; gleivinę taip pat dirgina ir pažeidžia nepritaikyti dantų protezai.
• Prasta burnos ir dantų higiena.
• Nevisavertė mityba. Rizika gali padidėti, jeigu organizmui trūksta A ir E vitaminų, o kasdieniame maisto racione mažai vaisių ir daržovių – pagrindinio antioksidantų šaltinio.
• Nusilpusi imuninė sistema.

Vėžio prevencija
Patikimų būdų, kurie padėtų visiškai apsisaugoti nuo burnos ir burninės ryklės dalies vėžio, mokslas dar negali pasiūlyti, tačiau kai kurie rizikos veiksniai priklauso nuo paties žmogaus.
Svarbiausias dalykas, kurį turėtų padaryti kiekvienas rūkantis žmogus – mesti rūkyti. Net ir ilgamečiai rūkoriai, atsisakę tabako, gali gerokai sumažinti burnos vėžio riziką.
Kitas svarbus dalykas – nepiktnaudžiauti alkoholiu, sveikai maitintis, gausiau vartoti vaisių ir daržovių.
Siekiant apsisaugoti nuo lytiniu (ir oraliniu) keliu plintančio žmogaus papilomos viruso patartina riboti lytinių partnerių skaičių.

          Straipsnis parengtas remiantis:

1. https://www.iveikvezi.lt/burnos-vezys

2. http://www.smlpc.lt/lt/neinfekciniu_ligu_profilaktika/ligu_profilaktika/vasario_menuo__burnos_vezio_menuo.html

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė