Kas tai? Dantų ėduonis (kariesas) - tai lėtinė infekcinė dantų liga, sukelianti danties kietųjų audinių irimą. Aplink dantį esančios bakterijos skaido angliavandenius, sukurdamos rūgštinę terpę, kurioje ilgainiui tirpsta danties audiniai. Dantų ėduonis yra labiausiai paplitusi dantų liga ir net 99% Lietuvos gyventojų dantys yra pažeisti ėduonies. Ėduonis gali formuotis ir sveikame, ir  plombuotame dantyje. Tik nuo laiko priklauso, ar dantyje atsirado vos pastebima balta dėmė, ar ėduonies proceso metu susidarė ertmė. Be to, dantys nevienodai pažeidžiami skirtingais amžiaus tarpsniai. Žinoma, kad ėduonis ypač pažeidžia dygstančius dantis, kurie sąlyginai yra mažiau mineralizuoti. Dygimo laikotarpiu ilgą laiką nedalyvauja kramtyme, dėl to susidaro palankios sąlygoms kauptis apnašoms ant jų paviršių. 
 
Dantų ėduonies atsiradimo  priežastys
Dantų ėduonis atsiranda dėl daugelio lemiančių veiksnių. Gyvenimo būdo ypatumai, neigiama aplinka, genetiškai paveldėtas polinkis, mitybos įpročiai, stresas ir žalingi įpročiai. Vandens savybių ypatumai tam tikrose vietovėse taip pat gali būti provokuojančiu faktoriumi. Vitaminų ir mineralų disbalansas, kritinės maisto temperatūros, bloga burnos higiena, dėl dantų apnašų ir akmenų sutrinka dantų emalis, dėl to prasiskverbia bakterijos, sukeliančios ėduonies vystymąsi.
Taigi, siekiant išvengti ėduonies, visų pirma rekomenduojame atsižvelgti į pagrindines šios ligos atsiradimo sąlygas ir pritaikyti savo kasdienius įpročius atitinkamai. 
 
Pagrindiniai ėduonies simptomai:

Asmens burnos higiena

Pagrindinis asmens burnos higienos metodas –  valant dantų šepetėliu du kartus per dieną, pašalinti apnašas, maisto likučius ir sustabdyti žalingą jų poveikį burnos audiniams.
Kiti metodai: tarpdančių valymas higieniniu siūlu, liežuvio valymas, skalavimas tam skirtais tirpalais, burnos drėkinimas specialiaisiais aparatais (vandens srove).
Asmens burnos higienos priemonės: dantų šepetėliai, higieniniai dantų siūlai (flosai), krapštukai, dantenų stimuliatoriai, burnos drėkintuvai, dantų pastos, skalavimo skysčiai.
Gerai valant burną veiksmingesnės kitos profilaktikos priemonės( profesionali higiena, fluoridų vartojimas), gerėja emalio mineralizacija ir brendimas, dantenų medžiagų apykaita.

Kaip pasirinkti dantų pastą?
Odontologai teigia, kad nesant didelių problemų tinka kasdienio naudojimo pasta. Kitais atvejais verta pasitarti su odontologu, kuris nurodytų, kokią dantų pastą ir kiek laiko naudoti. Pavyzdžiui, jei kraujuoja dantenos, dar nereiškia, kad padės pasta nuo uždegimo. Mat dantenų problemas gali sukelti dantų apnašos ir akmenys. Taigi pirmiausiai reikėtų juos pašalinti – šalinti ne pasekmes, bet priežastį.
Nors geriausiai dantis nuo ėduonies apsaugo pastos su fluoru, jos tinka taip pat ne visada. Kai kurie stomatologai jas naudoti pataria tik tiems, kurių dantys dar nėra smarkiai pažeisti ėduonies. Kitiems geriausia rinktis pastą su mineralais ir vitaminais. Pastos su fluoru netinka ir turintiems dantų protezus ar implantus, nes didesnė fluoro koncentracija gali juos tirpdyti. Beje, fluoras, patekęs į organizmą, veikia kaip toksinas, kitaip tariant, sukelia apsinuodijimo simptomus. Tiesa, reikia nuryti nemažą jo kiekį. Būtent todėl pastos su fluoru pavojingos mažiems vaikams, kurie dar nemoka po dantų valymo gerai išskalauti burnos. Todėl tėvai turėtų atkreipti dėmesį, kad vaikams yra gaminamos specialios pastos be fluoro. Pastas odontologai pataria keisti gan dažnai. Mat prie jų veikliųjų medžiagų priprantama.

Kaip pasirinkti ir kada keisti dantų šepetėlį?
Burnos higienistai dažniausiai rekomenduoja minkštus šepetėlius, mat jais valytis dantis saugiau. Brūžinant netaisyklingai, kietas šepetėlis gali traumuoti dantenas, apnuoginti dantų kaklelius, tada jie tampa jautrūs, reaguoja į rūgštų ar saldų maistą, vystosi kariesas. Jei naudojamos balinamosios, daug abrazyvinių dalelių turinčios pastos, neigiamas poveikis gali būti dar stipresnis.
Derėtų atsižvelgti ir į galvutės dydį. Mat kai kuriuos žmones valant dantis pykina, ypač, kai tenka švarinti krūminius dantis. Tokiu atveju tinkamesnis mažą galvutę turintis dantų šepetėlis. Šį variantą patariama rinktis ir blogulio kamuojamoms nėščiosioms. Be to, mažesnė galvutė lengviau pasiekia sunkiai prieinamas vietas, ypač tada, kai šepetuko kaklelis yra lankstus.
Šerelių išdėstymas ar ilgis neturi esminės įtakos dantų valymo kokybei. Bet svarbu, kad šepetėliai nenusidėvėtų. Juos patariama keisti maždaug kas 3 mėnesius. Vis dėlto tai reikia vertinti individualiai. Kad reikia naujos valymo priemonės, rodo išsikraipę šereliai. Be to, daugelis šepetėlių turi spalvos indikatorius – galvutės viršūnėje esančius kitos spalvos šerelius. Kai jie išbąla, nušviesėja, šepetuką reikia keisti. Taip pat dantų šepetėlį keiskite po infekcinių viršutinių kvėpavimo takų ligų (gripo, peršalimo, gerklės ar burnos ertmės infekcijų).

 Ėduonies profilaktika:

Dantų ėduonis dažniausiai pirmasis žingsnis link ligų, kurios vėliau gali sąlygoti net ir dantų netekimą. Taigi, labai svarbu burnos ertmei skirti kuo daugiau priežiūros, tinkama dantų priežiūra turėtų tapti kasdieniu įpročiu.