Dantų ėduonis – viena iš labiausiai paplitusių ligų pasaulyje. Net 90 proc. pasaulio gyventojų dantys yra pažeisti ėduonies, dažniausiai serga jauni žmonės. Dantų ėduonis yra angliavandenių poveikio sąlygota infekcinė, žmogaus žmogui perduodama daugiaveiksnė liga. Ėduonies atsiradimui būtini keturi veiksniai: bakterijos, esančios mikrobiniame apnaše ir seilėse, dažnas angliavandenių vartojimas, imlus danties paviršius ir laikas. Karieso lygis daugumoje pasaulio vietų yra skirtingas ir jo intensyvumas gali priklausyti nuo:

• įpročių (higienos, mitybos),
• fluoro koncentracijos geriamajame vandenyje,
• šalies žmonių burnos sveikatos apsaugos,
• įgimtų populiacijos ypatybių (dantų morfologijos, seilių sudėties, kiekio).

Kuomet dantyse - emalyje, pradeda mažėti reikalingų mineralų, tuomet gali susidaryti dantų ėduonis, eigoje gali atsirasti ertmės dantyse. Tuomet reikia skubiai kreiptis į odontologą, kadangi tik jis gali sugydyti atsiradusius kariesus ir padėti išsaugoti dantis. Tiek giluminis, tiek paviršinis kariesas gali pasižymėti tam tikrais simptomais:

• trupantis emalis;
• rudos, tamsios dėmės ant dantų;
• dantų skausmas;
• gali būti juntamas nemalonus dantų jautrumas;
• matomos skylutės;
• pūliai aplink dantį;
• gali būti paburkusios dantų smegenys.

Jei pažeidimas ganėtinai nedidelis, gali ir nebūti jokių simptomų.  Tik reguliariai lankantis pas odontologą galima imtis veiksmų karieso plitimui sustabdyti. Burnos ertmės higiena yra pagrindinė profilaktikos priemonė, siekiant užkirsti kelią apnašų sukeliamoms ligoms atsirasti. Taigi gera burnos higiena yra pagrindinis dantų karieso, o taip pat ir periodonto ligų profilaktikos metodas. Dantis rekomenduojama valyti du kartus per dieną – ryte ir vakare po valgio, prieš tai išvalius dantų tarpus tarpdančių siūlu. Pavalgius išskalauti burną vandeniu. Dantys valomi šepetėliu ir pasta. Burnos ertmėje yra vietų, kur kaupiasi apnašos, bet jas pasiekti šepetėliu ir tarpdančių siūlu yra sunku. Tai burnos galas, liežuvio šaknis, po liežuviu, ant liežuvio, ties dantenų riba, ant skruostų gleivinės, ant viršutinio gomurio. Šioms vietoms naudojami gydomieji skalavimo skysčiai. Jie naikina bakterijas, mažina skausmą ir uždegimą, apnašų kaupimąsi. Tačiau jais piktnaudžiauti nepatartina, nes gali išbalansuoti natūralią burnos mikroflorą. Liežuvis valomas specialiu šepetėliu. Išvalius liežuvį, lėčiau kaupiasi apnašas ant dantų, gerėja burnos kvapas. Mityba. Taip pat labai svarbu atsisakyti maisto produktų, kuriuose yra nemažai cukraus. Gėrimai, limonadai – didžiausias blogis dantims, tad kuo jų mažiau vartosite, tuo didesnė tikimybė, kad Jūsų dantys neges. Greta cukraus reikia nepamiršti vartoti ir kuo mažiau produktų, kurie turi krakmolo. Jis taip pat nėra naudingas žmogaus burnos ertmei, gali prisidėti prie nemalonių ligų atsiradimo. Žinoma, toks žalingas elgesys kaip rūkymas bei alkoholis gadina ne tik burnos ertmę, tačiau ir visą organizmą, tad siūlome pasistengti gyventi kuo sveikiau ir kuo mažiau kenkiant savo organizmui. Dantų ėduonis dažniausiai pirmasis žingsnis link ligų, kurios vėliau gali sąlygoti net ir dantų netekimą. Taigi, labai svarbu burnos ertmei skirti kuo daugiau priežiūros, tinkama dantų priežiūra turėtų tapti kasdieniu įpročiu. Straipsnis parengtas remiantis:

1. Andriuškienė, J. (2012). Burnos ligų epidemiologija ir profilaktika. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla.
2. http://www.smlpc.lt/lt/sveikatos_mokymas/patarimai/

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Balčiūnienė