Svarbu ne tik tai, ką valgome, bet ir kuo tai darome! Burnos ertmės būklė glaudžiai susijusi su virškinimo sistemos funkcionavimu. Vadinasi ir su bendra savijauta ir viso organizmo sveikata. Nuo burnos ertmės higienos priklauso viso organizmo būklė Burnos ertmės higiena turi įtakos ne vien tik burnos ertmei, tačiau turi didžiulę įtaką bendrai žmogaus organizmo būklei. Todėl, žmonės turi suprasti, kad profesionali burnos higiena (atliekama specialisto) ir individuali burnos higiena (paciento kasdieninė priežiūra) yra komandinio darbo rezultatas ir reguliariai atliekant profilaktiškas, profesionalios burnos higienos procedūras, įdedant pastangų kiekvieną dieną prižiūrint savo burnos ertmės higieną, galite išvengti burnos ertmės ligu ir ne tik jų. Širdies ir kraujagyslių ligos, cukrinis diabetas, priešlaikinis gimdymas ir daug kitų ligų susijusios su burnos ertmės higiena. Ligos eiga bus ilgesnė, sunkesnė jei burnos ertmėje bus nuolatinis gingivitas (ankstyvasis dantenų uždegimas). Jei gingvitas laiku negydomas, jis gali virsti į sunkesnės formos uždegimą – periodontitą (tai dantenų ir dantį laikančiojo kaulo periodonto raisčio liga), o negydant periodontito liga progresuoja į sunkesnę formą - nyksta kaulas aplink dantį, galiausiai dantų netenkama. Periodontitas ypač klastinga liga, nes simptomai nėra skausmingi, dažnu atveju žmogus susirūpina tik tuomet, kai dantys tampa paslankūs, o tai jau pažengusi ligos stadija, kuri sunkiai gydoma. Visos šios burnos ertmės ligos sukelia nuolatinę organizmo kovą su uždegimu, taip sekinama imuninė sistemą, kadangi bakterijos ir jų apytakos produktai pažeidžia smulkiąsias burnos kraujagysles ir patenka į kraujotakos sistemą, toksinai gali sukelti ligas arba komplikuoti jau esančių ligų eigą, bei gydymą. Burnos sveikatos svarbą lemia organizme vykstantys procesai:

• bakterijos ir jų apytakos produktai pažeidžia smulkias burnos kraujagysles ir patenka į kraujotakos sistemą.
• Su kraujo srove keliaudamos po visą organizmą, bakterijos išskiria toksinus.
• Toksinai gali sukelti ligas arba komplikuoti jau esamų ligų eigą ir gydymą.

Kas ant liežuvio? Svarbiausia blogo burnos kvapo priežastis (80 proc. atvejų) – nepakankama burnos higiena. Savo burnos kvapo žmogus paprastai nejaučia. Viena priežasčių – oras, kai kvėpuojama taisyklingai, patenka ne pro burną, o pro nosį, taigi burnos kvapas nepasiekia uoslės receptorių. Antra, prie savo kvapo, net ir gana stipraus, greitai įprantama ir pats žmogus neįtaria, kad jo burnos kvapas nemalonus. Dėl to į burnos higienistus ar odontologus paprastai kreipiamasi paskatinus kitų specialybių gydytojams ar artimiesiems. 85–90 proc. atvejų dėl blogo burnos kvapo yra „kalti“ burnos ertmės mikroorganizmų gyvybinės veiklos produktai. Žmogaus burnoje yra šimtai bakterijų rūšių. Jų veiklos padarinys – irstančios maisto medžiagos (daugiausia – baltymai). Anaerobinės kilmės bakterijos išskiria įvairias nemalonaus kvapo medžiagas: sieros vandenilį, kurio kvapas primena sugedusio kiaušinio kvapą, metilmerkaptaną ir skatolą, indolą, kadaveriną, puresciną ir izovalerijono rūgštį. Šios rūgšties kvapas jaučiamas ir nuo prakaituojančių pėdų. Atlikus nemažai tyrimų nustatyta, kad dantų apnašo ir liežuvio apnašo mikroflora yra skirtinga. Tapo aišku, kad daugiausiai nemalonumų kyla dėl bakterijų, kurios „gyvena“ ant liežuvio dalies, esančios arčiausiai jo šaknies. Šią sritį blogiau nei kitą liežuvio paviršių suvilgo ir plauna seilės, beto, čia gausu mažų vagelių ir raukšlių, t. y. jaukių vietų bakterijoms įsikurti. Galima manyti, kad pašalinus visas bakterijas kartu išnyks ir blogas burnos kvapas. Tačiau taip nėra, nes bakterijos atlieka ir apsauginę funkciją. Dažniausios nemalonaus burnos kvapo priežastys yra šios: – nepakankama burnos higiena, – dantų ir dantenų ligos ar netinkamas jų gydymas, – bloga dantų protezų priežiūra, – seilių liaukų, liežuvio, burnos gleivinės opos ir pažeidimai, – gleivių ir pūlių sankaupos nosiaryklėje ir ryklėje, adenoidų išvešėjimas, – burnos sausumas (dėl ilgai trunkančio kalbėjimo, gausaus valgio, ilgalaikio streso, kai kurių medikamentų vartojimo), – spindulių terapija ir pooperacinė būklė, – alkoholio vartojimas, – rūkymas Nepagrįstai manoma, kad tabako dūmai mažina burnoje esančių bakterijų aktyvumą. Iš tiesų šis poveikis yra minimalus. Rūkantiesiems ne tik sausėja burna, bet ir pažeidžiamos dantenos. Tabako kvapas suteikia papildomą nemalonų atspalvį. Pūlingi nosiaryklės uždegimai, nosies augliai ir svetimkūniai, sloga, sinusitas bei pūlinės plaučių ligos sudaro tik apie 3 proc. visų blogo burnos kvapo priežasčių. Dar halitozė galima dėl cukrinio diabeto, inkstų ir kepenų veiklos nepakankamumo, virškinimo sistemos ligų (gastroezofaginio refliukso, stemplės divertikulo ar kt.). Asmeninė ir profesionali burnos higiena Kontroliuojant bakterijų florą burnoje, veiksmingiausios šios priemonės: – Profesionali periodiškai atliekama burnos higiena. – Reguliariai, kruopščiai valomi dantys ir burnos ertmė. – Liežuvio valymas. Tai nuo seno Rytų šalyse taikytas higienos metodas. Galima įsigyti specialų šepetėlį ar gramdiklį liežuviui valyti. Neturint          specialaus, kurį laiką tiks nedidelis (vaikiškas) dantų šepetėlis, kurį naudosite tik liežuviui valyti. – Burnos skalavimas gaivinamaisiais skysčiais be alkoholio. Tinkamiausi skysčiai burnai skalauti – su mentoliu, arbatmedžio ar eukalipto aliejumi bei metilsalicilatu. Burnos skalavimo skysčių su chlorheksidinu nereikėtų naudoti nuolat. – Prebiotikų vartojimas, produktų, kuriuose gausu ląstelienos, šviežių daržovių, vaisių ir žalumynų, pakankamas vartojimas. – Seilėtekio stimuliavimas (pastilių, kramtomosios gumos kramtymas).