Medikai jau skaičiuoja erkiniu encefalitu užsikrėtusius ligonius. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, pirmas šios sunkios erkių platinamos ligos atvejis šiemet užregistruotas balandžio viduryje. Iš viso šiemet Lietuvoje EE susirgo septyni asmenys nuo 35 iki 73 m. amžiaus. Užsikrėtusiųjų yra  Vilniaus, Utenos, Švenčionių, Varėnos, Kauno rajonuose, Palangoje. Pernai didžiausias sergamumas EE registruotas Utenos apskrityje. Pernai EE Lietuvoje susirgo 384 asmenys, 2 iš jų mirė, Laimo liga susirgo 2293 asmenys. Nors sergamumas erkių platinamomis ligomis pernai buvo mažesnis nei užpernai (2017 m.), manoma, dėl erkėms nepalankių klimatinių sąlygų – itin sausos vasaros, vis dar išlieka didelis – 13,7 atv./ 100 tūkst. gyventojų. Sergamumas erkių platinamomis ligomis Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje.Erkinis encefalitas – arboviruso sukeliama liga – klasikinė gamtinė židininė infekcija. Erkinio encefalito virusas sukelia virusinę centrinės nervų sistemos ligą, kuri plačiai paplitusi Rytų Europoje ir Azijoje. Šios ligos virusą platina Ixodes genties erkės (I. ricinus, I. persulcatus) kraujo siurbimo metu. Žmonės gali užsikrėsti ir per nepasterizuotą, infekuotą erkinio encefalito virusu (EEV) ožkų ar karvių pieną, tačiau tokie atvejai yra reti. Virinant pieną EEV žūsta per 2 min., veikiant 70 ºC temperatūrai – per 5 minutes. Iksodinės erkės, kurios yra pagrindinis šių ligų platintojos, paplitusios Europoje ir visoje Lietuvos teritorijoje. EE ir LL liga užsikrečiama visuose administraciniuose rajonuose. Nors efektyviausia apsaugos nuo EE priemonė – skiepai, nuo LL vakcinos nėra, todėl labai svarbu tinkamai elgtis, t.y. laikytis visų individualių apsaugos priemonių, naudoti repelentus. ERKIŲ AKTYVUMAS VASARĄ Erkių aktyvumas vasaros mėnesiais priklauso nuo klimato sąlygų. Jei oro temperatūra nėra aukšta ir pakanka drėgmės, erkių vystymuisi ir jų aktyvumui tai – labai tinkamos sąlygos. Esant aukštai temperatūrai, sausrai, erkėms gresia gyvybiškai pavojingas kūno drėgmės praradimas. Tokiu metu jų aktyvumas sumažėja. Paprastai šilčiausias ir sausiausias mėnuo mūsų šalyje yra liepa, todėl šį mėnesį stebimas erkių aktyvumo sumažėjimas.

KA DARYTI ĮKANDUS ERKEI

Aptikus erkę reikia ją kuo greičiau ištraukti. Nepastebėjus jos išlieka pavojus, kad erkė per žaizdą „įšvirkš“ jums EE virusą arba bakteriją. Pasistenkite nespausti erkės kūnelio ir netepkite jo riebalais. Pincetu pamėginkite sučiupti erkę kaip galima arčiau galvos. Pašalinkite ją truktelėdami atgal. Erkės straubliukas susideda iš mažų kabliukų girliandos, todėl traukiant erkę nesukiokite jos į kairę ar dešinę. Apiplaukite žaizdelę vandeniu su muilu ar dezinfekuokite. Jeigu nepavyko pilnai pašalinti erkės ir liko galvutė, nedraskykite. Galvutę kaip svetimkūnį organizmas pašalins pats. Jeigu erkės įkandimo vietoje atsiranda paraudimas, blogai jaučiatės, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Stebėkite erkės įkandimo vietą ir savo savijautą nuo 2 iki 4 savaičių.

CHEMINIS ERKIŲ NAIKINIMAS NĖRA EFEKTYVUS 

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai primena, kad tinkamiausias būdas mažinti iksodinių ligas platinančių erkių populiaciją – tinkamai prižiūrėti parkus, sodybas, poilsiavietes: pjauti žolę, neleidžiant jai užaugti aukštesnei nei 10 cm. Erkei reikalinga drėgmė. Kai žolė žema, erkei gresia išdžiūvimas. Atsižvelgiant į iksodinių erkių biologiją, nėra rekomenduojama mažinti šių erkių populiaciją cheminėmis priemonėmis. Šis būdas brangus ir neefektyvus, nes nėra būdų apsaugotiapipurkštą akaricidais teritoriją nuo erkių, kurios išlieka gyvos po miško paklote ir nuo tų, kurias perneša laukiniai gyvūnai. Alkana erkė paprastai tyko ant augalų (nepakildama nuo žemės aukščiau 1-1,5 metro) laukdama tinkamos aukos. Dėl šios priežasties cheminis preparatas turėtų būti panaudojamas antžeminiu būdu. Tai sunkiai įgyvendinama apruošiant didelius ir miškingus plotus. Be to, taip naikinant erkespaveikiamos ir kitos nariuotakojų grupės.   LITERATŪRA:

1. http://www.erkes.lt
2. www.ulac.lt

 

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Lolita Gulbinaitė