EUROPOS SVEIKOS MITYBOS DIENA
Lapkričio 8-ąją – Europos sveikos mitybos dieną – visuomenė kviečiama atkreipti dėmesį į tinkamos mitybos principus bei raginama sveikai maitintis.
Sveika mityba yra vienas iš svarbių veiksnių, įtakojančių žmogaus sveikatą. Gyvenimas - tai malonumas, ir maistas čia atlieka svarbų vaidmenį. Maitinkitės įvairiai ir subalansuotai – taip išsaugosite gerą sveikatą ir gražią išvaizdą. Mitybos mokslas tiria maitinimąsi atitinkančią organizmo būklę ir jo gyvybinę veiklą tam tikru metu. Jis grindžiamas maisto medžiagų subalansavimo principais, kurių laikantis organizmas geriausiai aprūpinamas maisto ir biologiškai aktyviomis medžiagomis. Svarbiausias uždavinys yra nustatyti energetinių ir kitokių maisto medžiagų kiekius maiste, kurie patenkintų gyventojų poreikius ( atsižvelgiant į jų amžių, lytį, profesiją, klimatines, buitines, darbo sąlygas ) ir sudarytų nepalankias sąlygas ligoms plisti. Mityba turi įtakos fiziniam bei protiniam darbui, nes maisto medžiagos teikia organizmui ne tik pakankamą kiekį energijos, bet ir kitus esminius veikliuosius komponentus, be kurių neįmanoma normali organizmo veikla.
Kiekvieno iš mūsų pasirinkimas, ką valgyti ar gerti, bei maisto gaminimo įpročiai turi įtakos ne tik sveikatai, gerai savijautai, bet ir daugeliui kitų svarbių sričių – aplinkos taršai, klimato kaitai, biologinei įvairovei ir kt. Tvari mityba prisideda prie visapusiškos asmens sveikatos ir gerovės, tausoja gamtą, maisto resursus, mažina maisto švaistymą, naudoja paprastesnius gamybos būdus, atsižvelgia į vietinę maisto gamybą bei produktų sezoniškumą. Be to, tai būdas prisidėti prie gamtos išteklių tausojimo kasdieniais mūsų pasirinkimais, kurie yra saugūs, lengvai prieinami, įperkami ir kultūriškai priimtini.
Sveikatai palankesnės mitybos esmė yra ne tik mažiau vartoti mėsos ir sočiųjų riebalų turinčių produktų, bet ir daugiau vartoti daržovių, vaisių ir riešutų. Gyvūninių produktų, ypač jautienos, gamyba, palyginti su augalinių produktų gamyba, reikalauja žymiai daugiau išteklių – energijos, vandens ir kt. Bent 2–3 kartus per savaitę vietoje gyvūninių produktų vartodami ankštines daržoves (pupeles, žirnius, lęšius), kurios taip pat yra puikus baltymų šaltinis, reikšmingai prisidėsite prie neigiamo poveikio aplinkai mažinimo ir ugdysite tvaresnius savo mitybos įpročius. Rinkdamiesi vietinius bei sezoninius maisto produktus taip pat prisidėsite prie neigiamo poveikio aplinkai mažinimo, nes šių produktų gamybai išeikvojama mažiau išteklių, o jų transportavimui sunaudojama mažiau energijos.
KAIP PRADĖTI TAIKYTI TVARIOS MITYBOS PRINCIPUS:
Sveika mityba yra vienas iš svarbių veiksnių, įtakojančių žmogaus sveikatą. Gyvenimas - tai malonumas, ir maistas čia atlieka svarbų vaidmenį. Maitinkitės įvairiai ir subalansuotai – taip išsaugosite gerą sveikatą ir gražią išvaizdą. Mitybos mokslas tiria maitinimąsi atitinkančią organizmo būklę ir jo gyvybinę veiklą tam tikru metu. Jis grindžiamas maisto medžiagų subalansavimo principais, kurių laikantis organizmas geriausiai aprūpinamas maisto ir biologiškai aktyviomis medžiagomis. Svarbiausias uždavinys yra nustatyti energetinių ir kitokių maisto medžiagų kiekius maiste, kurie patenkintų gyventojų poreikius ( atsižvelgiant į jų amžių, lytį, profesiją, klimatines, buitines, darbo sąlygas ) ir sudarytų nepalankias sąlygas ligoms plisti. Mityba turi įtakos fiziniam bei protiniam darbui, nes maisto medžiagos teikia organizmui ne tik pakankamą kiekį energijos, bet ir kitus esminius veikliuosius komponentus, be kurių neįmanoma normali organizmo veikla.
Kiekvieno iš mūsų pasirinkimas, ką valgyti ar gerti, bei maisto gaminimo įpročiai turi įtakos ne tik sveikatai, gerai savijautai, bet ir daugeliui kitų svarbių sričių – aplinkos taršai, klimato kaitai, biologinei įvairovei ir kt. Tvari mityba prisideda prie visapusiškos asmens sveikatos ir gerovės, tausoja gamtą, maisto resursus, mažina maisto švaistymą, naudoja paprastesnius gamybos būdus, atsižvelgia į vietinę maisto gamybą bei produktų sezoniškumą. Be to, tai būdas prisidėti prie gamtos išteklių tausojimo kasdieniais mūsų pasirinkimais, kurie yra saugūs, lengvai prieinami, įperkami ir kultūriškai priimtini.
Sveikatai palankesnės mitybos esmė yra ne tik mažiau vartoti mėsos ir sočiųjų riebalų turinčių produktų, bet ir daugiau vartoti daržovių, vaisių ir riešutų. Gyvūninių produktų, ypač jautienos, gamyba, palyginti su augalinių produktų gamyba, reikalauja žymiai daugiau išteklių – energijos, vandens ir kt. Bent 2–3 kartus per savaitę vietoje gyvūninių produktų vartodami ankštines daržoves (pupeles, žirnius, lęšius), kurios taip pat yra puikus baltymų šaltinis, reikšmingai prisidėsite prie neigiamo poveikio aplinkai mažinimo ir ugdysite tvaresnius savo mitybos įpročius. Rinkdamiesi vietinius bei sezoninius maisto produktus taip pat prisidėsite prie neigiamo poveikio aplinkai mažinimo, nes šių produktų gamybai išeikvojama mažiau išteklių, o jų transportavimui sunaudojama mažiau energijos.
KAIP PRADĖTI TAIKYTI TVARIOS MITYBOS PRINCIPUS:
- Rinkitės maisto produktus bei jų apdorojimo būdus, nereikalaujančius didelių gamybos sąnaudų.
- Vartokite daugiau augalinių, o ne gyvūninių produktų.
- Rinkitės vietinius bei sezoninius maisto produktus.
- Planuokite maisto pirkimą bei ruošimą – apgalvokite savaitės valgiaraštį ir eikite apsipirkti turėdami produktų sąrašą. Taip išvengsite nereikalingų produktų, kurie dažnai būna dar ir nepalankūs sveikatai.
- Gamindami maistą atkreipkite dėmesį į produktų tinkamumo vartoti terminą – pirmiau suvartokite maisto produktus, kurių tinkamumo vartoti terminas trumpesnis. Produktus laikykite gamintojo nurodytomis sąlygomis.
- Neišmeskite vartoti tinkamo maisto likučių – panaudokite juos naujiems patiekalams gaminti.
- Pirkite ne fasuotus, o sveriamus maisto produktus – taip įsigysite tikslų produktų kiekį ir išvengsite maisto švaistymo.
- Jei turite galimybę, kompostuokite organines atliekas.
- Neterškite gamtos maisto pakuotėmis – apsipirkdami naudokite daugkartinio naudojimo maišelius ir tarą, rinkitės perdirbamas pakuotes ir gamtai draugiškus įrankius. Į darbą ar ugdymo įstaigą neškitės pačių pasigamintą maistą.