Atšalus orams žmonės tampa ne tokie fiziškai aktyvūs. Užuot buvę lauke, lieka namuose, o pasivaikščioti išeina vis rečiau. Dėl fizinio aktyvumo stokos mažėja žmogaus darbingumas, gyvybingumas, prastėja nuotaika bei centrinės nervų sistemos veikla. Tyrimais įrodyta, kad fizinis pasyvumas yra vienas pagrindinių lėtinių neinfekcinių ligų ir ankstyvojo mirtingumo veiksnių. 

Įvairios fizinio aktyvumo formos palaiko žmogaus fizines galias, stiprina sveikatą, gali būti naudojama kaip atsipalaidavimo ir psichoterapinė priemonė. Kuri padeda žmogui atsipalaiduoti po sunkaus protinio darbo, rūpesčių ir gali padėti atsisakyti žalingų įpročių, geriau planuoti dienos rėžimą, pagerinti nuotaiką, savijautą, miegą bei sukurti teigiamą ir emocingą aplinką.
Pasaulio sveikatos organizacija suaugusiems rekomenduoja būti fiziškai aktyviems ne mažiau 30 min. vidutinio intensyvumo fizinio krūvio 5 kartus per savaitę arba ne mažiau 20 min. didelio intensyvumo fizinio krūvio 3 kartus per savaitę.

Judėti žiemą reikėtų tinkamai apsirengus: ruošiantis į lauką žiemą, vertėtų vadovautis trijų sluoksnių taisykle, tuomet tarp drabužių kaupsis ir išsilaikys šiluma. Sušilęs kūnas prakaituoja, o drėgni apdarai šilumos nelaiko. Sumažinus fizinį aktyvumą bei atvėsus, galima peršalti. Tad apatinis drabužių sluoksnis turi sugerti prakaitą ir greitai džiūti, būti plonas ir prigludęs prie kūno. Medvilnė džiūva lėčiau, tad verčiau pasivilkti drabužį iš plonos vilnos ar natūralaus šilko. Vidurinis drabužių sluoksnis turėtų būti pats šilčiausias, vilnonis, trečiasis drabužių sluoksnis - išorinis - tarsi koks kiautas saugoti nuo sniego ar lietaus. Labai svarbu ir tinkami batai. Jie neturi spausti, tad rekomenduojami šiek tiek didesni, neperšlampamu padu.

Žiemos metu laisvalaikį praleiskite aktyviai: slidinėdami su slidėmis ar pačiūžomis, vaikščiodami ar su vaikais nusileisdami rogėmis nuo kalno.
Slidinėjant slidėmis dirba rankų, kojų ir liemens raumenys. Tai visą kūną lavinantis fizinis aktyvumas. Slidinėjant energijos sunaudojama daugiau nei, tarkime, panašiu intensyvumu tiek pat laiko bėgant ar važiuojant dviračiu. Esama ir emocinei sveikatai svarbių slidinėjimo privalumų: buvimas gryname ore, mėgavimasis aplinkos vaizdais, sąlytis su gamta. Tai geresnis poilsis ir atsipalaidavimas nei mankštinantis uždaroje patalpoje. Slidinėjant spartėja kraujotaka ir medžiagų apykaita, treniruojamos smulkiosios kraujagyslės, o kaip grūdinimosi procedūra buvimas gamtoje padeda stiprinti imunitetą.
Čiuožimas taip pat grūdina ir stiprina visą kūną, ypač kojas, lavina pusiausvyrą, judesių darnumą, ugdo greitį, ištvermę, vikrumą ir suteikia teigiamas emocijas.

Atminkite. Renkitės šiltai, natūralaus pluošto drabužiais ir daugiau judėkite, nors valandą per dieną pabūkite lauke. Galvą reikia (būtinai!) apsigobti vilnone skarele ar užsidėti kepurę. Galvos peršaldymas, perpūtimas neigiamai ir ilgam paveikia imunitetą.
Kad nenušaltume veido ar ausų, reikia nepadaryti klaidų. Netinka kremas, kuriame yra bent kiek vandens. Toks tik padėtų nušalti. Geriausiai veido odą, nosį, lūpas apsaugosite, jei pasitepsite riebiu kremu.

Pagal Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro medžiagą
parengė Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė