Joniškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

GEGUŽĖ - MĖNUO BE TABAKO

Šio mėnesio minėjimo tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į tai, jog tabakas yra sveikatą alinantis ir lėtines neinfekcines ligas, tokias kaip vėžys, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų ligos, sukeliantis produktas. Tai gera proga atkreipti rūkančiųjų dėmesį į galimybes atsisakyti rūkymo savo ir savo artimųjų sveikatos labui.

AR KADA SUSIMĄSTEI, KAD RŪKYDAMAS KENKI NE TIK SAU, TAČIAU IR APLINKINIAMS,
ESANTIEMS ŠALIA TAVĘS?

1 valanda prirūkytoje patalpoje = 1 surūkyta cigaretė!

Tabako rūkymas – svarbiausias tarp visų žinomų vėžio rizikos veiksnių. Daugiau nei 90 % visų plaučių vėžio atvejų priežastis – tabako rūkymas. Tabako dūmuose randama per 4000 cheminių junginių, iš kurių net keli šimtai laikomi kenksmingais sveikatai, o daugiau nei 70 iš jų yra patvirtinti kancerogenais, kurie sukelia vėžį ar skatina jo vystymąsi. Dervos yra pavojingiausios cigarečių cheminės medžiagos. Jos nusėda kvėpavimo takuose ir ilgainiui gali sukelti vėžį ir plaučių ligas.

KAS VYKSTA KAI RŪKOTE?
Tabaką sudaro apie trys šimtai įvairių cheminių medžiagų. Nustatyta, kad 40 iš jų – nuodingos. Jums rūkant, į kraują patenka šios cheminės medžiagos:

NIKOTINAS – itin stipraus poveikio nuodinga medžiaga, kuri pagreitina širdies plakimą;
DERVA – ją sudaro keliolika vėžį sukeliančių medžiagų, dirginančios, erzinančios medžiagos, kurios pažeidžia plaučių skaidulas, atliekančias plaučių valymo funkciją, todėl žmogus ima kosėti;
ANGLIES MONOKSIDAS – labai nuodingos dujos, dėl kurių kraujas blogiau aprūpina kūną deguonimi.

PASYVAUS RŪKYMO KELIAMI PAVOJAI:

Švedijos Nacionalinės sveikatos ir gerovės tarybos finansuotas tyrimas atskleidė, kad pasaulyje pasyvus rūkymas kasmet nusineša 603 000 nerūkančiųjų gyvybes.
Ūmus pasyvaus rūkymo poveikis pasireiškia akių sudirginimu, čiauduliu, sloga, kosuliu, pykinimu, galvos skausmais ir kitais simptomais.
Kancerogenai patekę į organizmą su dervomis labiausiai pakenkia lūpų, burnos ertmės, gerklų, bronchų gleivinę, todėl ilgalaikis rūkymas sąlygoja ryklės, gerklų, stemplės, plaučių, skrandžio, kepenų ir šlapimo pūslės vėžio atsiradimą
Ilgainiui pasyvus rūkymas gali 25-30 proc. padidinti širdies ligų riziką ir 20-30 proc. padidinti plaučių ligų riziką.
Pasyvus rūkymas gali sukelti plaučių vėžį net tiems žmonėms, kurie niekada nerūkė.
Rizika susirgti astma žmonėms, veikiamiems aplinkoje esančių tabako dūmų, išauga 40-60 procentų.

NEGALI APSISPRĘSTI MESTI CIGARETĘ Į ŠALĮ AR NE?
Štai keletas priežasčių, dėl kurių verta atsisakyti rūkymo:

SUTAUPYTI PINIGAI
MALONESNINS KVAPAS (rūkaliai nepasižymi gera uosle, todėl dažnai net nejaučia, kad rūkalų kvapo prisigėrę jų drabužiai ir plaukai);
KOKYBIŠKESNIS MIEGAS (ekspertų teigimu, rūkaliai miega prasčiau. O juk miegas – tai būtina sąlyga, kad jaustumeisi žvalus ir energingas);
GRAŽESNĖ IŠVAIZDA (geltoni dantys, slenkantys ir lūžinėjantys plaukai, papilkėjusi ir susiraukšlėjusi oda tavęs tikrai nepuošia).

LAIKO TARPAS KAIP KEIČIASI TAVO SVEIKATA METUS RŪKYTI

PO 20 MINUČIŲ. Kraujospūdis ir širdies susitraukimų dažnis vėl tampa normalūs.
PO 8 VAL. Normalizuojasi kraujyje esantis deguonies kiekis.
PO 24 VAL. Iš organizmo pašalinamas anglies monoksidas (CO) ir po truputį pradeda valytis plaučiai.
PO 48 VAL. Paaštrėja uoslės ir skonio pojūčiai.
PO 72 VL. Atsipalaiduoja bronchai ir tampa lengviau kvėpuoti.
PO 2- 12 SAVAIČIŲ. Pagerėja viso kūno kraujotaka ir geriau funkcionuoja plaučiai.
PO 3-9 MĖNESIŲ. Pradeda nykti tokie simptomai kaip kosulys, dusulys ir plaučių funkcija pagerėja bent 10 procentų.
PO 1 METŲ. Palyginti su rūkančiaisiais, per pusę sumažėja miokardo infarkto rizika.
PO 5 METŲ. Miokardo infarkto rizika tampa tokia pat kaip ir nerūkančiųjų ir dvigubai sumažėja gerklės, stemplės, kasos vėžio rizika.
PO 10 METŲ. Palyginti su rūkančiaisiais, per pusę sumažėja plaučių vėžio tikimybė.
PO 15 METŲ. Rizika susirgti miokardo infarktu visiškai sumažėja ir susilygina su nerūkančiųjų.
PO 20 METŲ. Sveikata tarsi nebūtumėte rūkę!Jei Jums nepasisekė mesti rūkyti iš pirmo karto, bandykite tai padaryti antrą, o jei reikia – trečią ir ketvirtą kartą.

Daugiau informacijos rasite:

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Lolita Ramanauskienė