Kasmet gegužės 17 d. yra minima Pasaulinė hipertenzijos diena. Nuo 2006 m. Pasaulinė hipertenzijos lyga (angl. World Hypertension League, WHL), bendradarbiaudama su Tarptautine hipertenzijos draugija (angl. International Society of Hypertension, ISH) ir kitomis organizacijomis, gegužės 17-ąją paskelbė Pasauline hipertenzijos diena. Tai buvo padaryta norint atkreipti visų pasaulio gyventojų dėmesį ir padidinti jų supratimą apie aukštą arterinį kraujo spaudimą bei jo grėsmingas pasekmes.
Penkerių metų periodui – nuo 2013 iki 2018 m. – šios tarptautinės dienos devizu tapo paprasta, bet tiksli frazė – „žinome jūsų kraujo spaudimo dydį“. Šis devizas pasirinktas ne atsitiktinai. Jis pagrįstas išsamia medicinine statistika, kuri rodo, kad tiktai 50 proc. asmenų žino, kad jie serga arterine hipertenzija.
Kodėl taip svarbu praktiškai kiekvienam matuoti savo arterinį kraujo spaudimą bei žinoti apie hipertenzijos sukeliamas ilgalaikes pasekmes? Mat lėtinės neinfekcinės ligos lemia du trečdalius visų mirčių pasaulyje ir net 80 proc. mirčių šalyse, kurios turi mažas ar vidutines pajamas [6]. Širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis tarp visų lėtinių neinfekcinių ligų, o pati arterinė hipertenzija yra svarbiausias koreguojamas rizikos veiksnys gydant širdies ir kraujagyslių ligas. Arterinė hipertenzija kasmet tampa 9,4 milijono žmonių mirčių visame pasaulyje priežastimi, t.y. beveik tiek, kiek visos infekcinės ligos kartu sudėjus. Arterinė hipertenzija yra pripažinta pačiu svarbiausiu rizikos veiksniu širdies ir kraujagyslių ligoms išsivystyti.
Lietuvos gyventojų pagrindinės mirties priežastys per pastaruosius 10 metų išliko tos pačios – širdies ir kraujagyslių ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys. 2013 m. jos sudarė apie 84,0 proc. visų mirties priežasčių: nuo kraujotakos sistemos ligų mirė 56,3 proc., nuo piktybinių navikų – 19,0 proc., o nuo išorinių mirties priežasčių – 8,7 proc. visų mirusiųjų.
Lietuvoje arterinės hipertenzijos paplitimas visada buvo didelis. Nuo 2006 m. pradėta vykdyti nuolatinė Sveikatos apsaugos ministerijos finansuojama asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių programa (LitHiR programa). Pagal LitHiR programą tirti 40–54 metų vyrai ir 50–64 metų moterys, nesergančios širdies ir kraujagyslių ligomis. Išanalizuota 23 204 pacientų grupė, tirta pirminiuose sveikatos priežiūros centruose. Moterys sudarė 59,9 proc. visų ištirtųjų. Arterine hipertenzija sirgo 57,6 proc. ištirtųjų. Nė vieno papildomo tradicinio rizikos veiksnio neturėjo tik 6 proc. sergančių hipertenzija ir 8,8 proc. nesergančių hipertenzija pacientų.
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, situacija Lietuvoje kinta į blogąją pusę – 2004 m. hipertenzinėmis ligomis iš 1000 gyventojų sirgo 130,4 gyventojai, o 2013 m. sergamumas siekė 229,9 gyventojus.
Minint Pasaulinę hipertenzijos dieną, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistai ragina bent kelis kartus per metus pasitikrinti savo arterinį kraujo spaudimą.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informacija