GEGUŽĖS 17-oji - Pasaulinė HIPERTENZIJOS diena!
HIPERTENZIJA (aukštas kraujospūdis)– liga, su kuria šiandien susiduria vis daugiau įvairaus amžiaus žmonių. Nerimą kelia faktas, jog nemaža dalis žmonių, pajutę pirmuosius šios ligos simptomus, nėra jų linkę sieti su padidėjusiu kraujospūdžiu arba yra įsitikinę, jog nemalonūs pojūčiai praeis savaime. Tačiau tai – ne vienintelis atvejis, su kuriuo susiduria pacientai. Tam tikras kraujo spaudimo lygmuo yra būtinas žmogaus organų veiklai palaikyti, nes, susitraukiant širdžiai, išstumiamas kraujas nuneša deguonį ir maisto medžiagas į visas kūno dalis ir organus.
Kas sukelia hipertenziją?
Daugumai žmonių hipertenzijos priežastis nėra aiški. Kraujo spaudimas gali didėti dėl kelių veiksnių: susiaurėjusio arterijų spindžio, didesnio nei paprastai kraujo kiekio, pagreitėjusios širdies veiklos, padidėjusios širdies susitraukimo jėgos. Apie dešimtadalį arterinės hipertenzijos atvejų lemia kitos ligos arba būklės, kurias pašalinus išgydoma ir arterinė hipertenzija.
Aukštas arterinis kraujospūdis lemia pasunkėjusį širdies darbą. Jei jis ilgai nekoreguojamas, gali pažeisti ne tik širdį ir kraujagysles, bet ir kitus organus, lemiančius specifinių simptomų atsiradimą.
Pagrindinės arterinės hipertenzijos sukeliamos komplikacijos: insultas, sutrikusi rega, inkstų pažeidimas, miokardo infarktas, širdies nepakankamumas ir kt.
Dažniausi arterinės hipertenzijos simptomai:
○ Galvos skausmas, ypač pakaušio srityje;
○ Pasikartojantis kraujavimas iš nosies;
○ Įvairaus pobūdžio skausmas krūtinėje arba širdies plote;
○ Dusulys fizinio krūvio metu;
○ Koordinacijos sutrikimai;
○ Dažnas šlapinimasis
Ignoruoti nereikėtų ir mirgėjimo akyse, drebulio, didžiulio, be jokios paaiškinamos priežasties aplankiusio baimės jausmo – gali būti, kad dėl šių nemalonių potyrių taip pat yra kaltas aukštas kraujospūdis.
Arterinio kraujo spaudimo klasifikacija
| Kategorija | Sistolinis KS | Diastolinis KS |
| Optimalus | <120 | <80 |
| Normalus | 120-129 | 80-84 |
| Aukštas-normalus | 130-139 | 85-89 |
| I laipsnio hipertenzija (lengva) | 140-159 | 90-99 |
| II laipsnio hipertenzija (vidutinė) | 160-179 | 100-109 |
| III laipsnio hipertenzija (sunki) | >180 | >110 |
| Izoliuota sistolinė hipertenzija | >140 | <90 |
- reguliuokite savo kūno svorį, jei turite antsvorį – mažinkite jį, nes svarbus kiekvienas numestas kilogramas;
- reguliariai mankštinkitės – bent 30 min. kasdien tris ar daugiau kartų per savaitę;
- mažinkite suvartojamos druskos kiekį;
- vartokite daugiau vaisių ir daržovių, liesų pieno gaminių, mažiau riebalų;
- vartokite maisto produktų, kuriuose daug kalio – yra duomenų, kad kalis apsaugo nuo hipertenzijos;
- ribokite arba visiškai atsisakykite alkoholio;
- jei gydytojas paskyrė jums antihipertenzinių vaistų, vartokite juos tiksliai pagal nurodymus, kad būtų pasiektas geriausias vaistų veikimo efektas;
- prieš imdamiesi kokių nors veiksmų visada pasikonsultuokite su savo gydytoju.
- mažiausiai 30 min. iki matavimo negerkite kavos ir nerūkykite;
- jei reikia, prieš matavimą pasinaudokite tualetu;
- dėvėkite laisvus drabužius;
- prieš kraujo spaudimo matavimą ramiai pasėdėkite bent 5 minutes visai ant žemės nuleistomis kojomis ir patogiai atsirėmę;
- manžetė turi būti tinkamo dydžio ir uždėta ant žasto širdies lygyje;
- matuodami kraujo spaudimą nekalbėkite, nesijuokite ir neužsiimkite pašaline veikla;
- matuokite mažiausiai du kartus, tarp matavimų darydami bent 2 minučių pertrauką.
- Petrulionienė, Ž. (2010). Koronarinė širdies liga. Rizikos veiksniai, klinikiniai simptomai ir gydymas. Vilnius: „Vaistų žinios“.
- www.smlpc.lt
- http://www.heart.lt
Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Lolita Gulbinaitė