Gruodžio 1-oji – Pasaulinė AIDS diena
Šią savaitę, gruodžio pirmąją (trečiadienį), bus pažymima Pasaulinė AIDS diena. Šių metų šūkis „Įveikime netolygumus. Įveikime AIDS“. Šiuo šūkiu Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) siekia atkreipti šalių dėmesį į didėjančius pagrindinių ŽIV paslaugų prieinamumo netolygumus.
Pasak PSO, nors per pastaruosius dešimtmečius buvo pasiekta didelė pažanga kovoje su AIDS, tačiau ŽIV pandemija vis dar kelia grėsmę pasauliui.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, vertinant penkerių (2016-2020) metų sergamumo ŽIV rodiklio tendencijas Lietuvoje, yra stebimas nuoseklus sergamumo mažėjimas – atitinkamai sergamumo ŽIV rodiklis sumažėjo nuo 7,5 iki 5,0 atvejų 100 tūkst. gyventojų.
ŽIV – žmogaus imunodeficito virusas, kuris yra ŽIV ligos sukėlėjas. ŽIV priklauso retrovirusų grupei, vadinamai lentivirusais (lot. lenti – „lėtas“), nes jie vystosi lėtai. Šis virusas sukelia laipsnišką imuniteto nykimą, kuris sukelia infekcijų, onkologinių ir kitų ligų išsivystymą. Užsikrėtus ŽIV, infekcijos simptomai pasireiškia ne iš karto.
ŽIV infekcija vystosi lėtai, kol pereina šias stadijas:
- Inkubacinis laikotarpis. Vidutiniškai trunka apie 3 savaites (kartais 3 – 6 mėn.), nebūna jokių simptomų, laboratorinių rezultatų tyrimai dažniausiai būna neigiami.
- Ūmi ŽIV infekcija. Simptomai pasireiškia maždaug 50 – 90 proc. ŽIV užsikrėtusių asmenų, trunka 1–2 savaites. Dažniausi požymiai: karščiavimas, limfmazgių padidėjimas, makulopapulinis išbėrimas (lygus odos paraudimas, kurį dengia susiliejantys guzeliai, mazgeliai), raumenų ar sąnarių skausmai, galvos skausmas, viduriavimas ir kiti (panašūs į gripo).
- Lėtinė besimptomė stadija. Po ūmios stadijos, prasideda besimptomė ŽIV infekcijos stadija, kuri gali trukti net iki 20 metų.
- Simptominė ŽIV liga. Palaipsniui silpnėjant imunitetui, pradeda reikštis ŽIV ligos požymiai (uždegimai, grybelių, parazitų, virusų sukeltos ligos, kuriomis esant nepažeistam imunitetui susergama retai). Simptominė ŽIV infekcija nustatoma, kai diagnozuojamos šios ligos (arba jų simptomai): burnos pienligė, plaukuotoji burnos leukoplakija, periferinė neuropatija, konstituciniai simptomai (karščiavimas arba viduriavimas, trunkantis ilgiau nei vieną mėnesį), besikartojanti juosianti pūslelinė, bėrimai ir kitos.
- AIDS (įgytas imuniteto nepakankamumo sindromas). Paskutinė ŽIV ligos stadija – AIDS pasireiškia infekcijomis, navikais ir kitomis ligomis. AIDS susergama vidutiniškai po 5 – 10 metų.
ŽIV virusas plinta:
- Visų lytinių santykių metu (vagininių, oralinių, analinių; homoseksualių ir heteroseksualių lytinių santykių metu).
- Per kraują (parenterinis): perpilant kraują ar jo komponentus; per nesterilias injekcijas (pvz., kai narkomanai dalijasi švirkštais arba adatomis).
- ŽIV užsikrėtusi nėščioji gali užkrėsti savo vaiką (perinatalinis arba vertikalus) nėštumo, gimdymo metu arba žindydama.
ŽIV negalima užsikrėsti: per maistą, valgant iš tų pačių indų, bendruosiuose baseinuose, dušuose, per orą kosint ar čiaudint, per vabzdžių įkandimus, per buitinį kontaktą (rankos paspaudimą, bendrus naudojamus daiktus ir t.t.).
Iškart sužinoti ar nesate užsikrėtę - sunku. Nedelsiant po rizikingo kontakto, tiriant kraują ar kitus biologinius organizmo skysčius, nustatyti negalima, kadangi visos infekcinės ligos turi inkubacinį periodą. Daugumai (maždaug 97 %) žmonių pakankamai antikūnų prieš ŽIV atsiranda po 3-12 savaičių po užsikrėtimo.
Užsikrėtus ŽIV, gydymą reikia pradėti nedelsiant, kuris truks visą gyvenimą. Infekcijai gydyti skiriami antiretrovirusiniai vaistai, kurie slopina ŽIV dauginimąsi organizme, tačiau viruso organizme sunaikinti nėra pajėgūs. ŽIV gydymą gali paskirti tik gydytojas, gydymas yra apmokamas iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Svarbu gydymą pradėti kuo greičiau ir taikyti tiksliai taip, kaip paskiria gydytojas.
ŽIV ir kitų lytiškai plintančių ligų profilaktika:
Visada ir visų rūšių lytinių santykių metu rekomenduojama naudoti prezervatyvą. Svarbu prezervatyvą naudoti visada ir visada teisingai. Taip pat svarbu turėti pastovų lytinį partnerį, neturėti atsitiktinių partnerių. Daug jei sergama kokia nors kita lytiškai plintančia infekcija, būtina ją išgydyti, nes sergant kitomis infekcijomis, padidėja rizika užsikrėsti ŽIV. Norint išvengti lytinių infekcijų labai svarbi asmens higiena. Siekiant išvengti kraujo keliu perduodamo ŽIV, rekomenduojama nesinaudoti kitų panaudotais (nesteriliais) švirkštais ar adatomis, manikiūro, pedikiūro, tatuiruočių darymo ar kitais instrumentais. Naudoti asmenines apsaugos priemones ir vengti mikrotraumų darbo metu atliekant invazines procedūras, kai yra galimas kontaktas su paciento biologiniais skysčiais.
Iškart sužinoti ar nesate užsikrėtę - sunku. Nedelsiant po rizikingo kontakto, tiriant kraują ar kitus biologinius organizmo skysčius, nustatyti negalima, kadangi visos infekcinės ligos turi inkubacinį periodą. Daugumai (maždaug 97 %) žmonių pakankamai antikūnų prieš ŽIV atsiranda po 3-12 savaičių po užsikrėtimo.
Užsikrėtus ŽIV, gydymą reikia pradėti nedelsiant, kuris truks visą gyvenimą. Infekcijai gydyti skiriami antiretrovirusiniai vaistai, kurie slopina ŽIV dauginimąsi organizme, tačiau viruso organizme sunaikinti nėra pajėgūs. ŽIV gydymą gali paskirti tik gydytojas, gydymas yra apmokamas iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Svarbu gydymą pradėti kuo greičiau ir taikyti tiksliai taip, kaip paskiria gydytojas.
ŽIV ir kitų lytiškai plintančių ligų profilaktika:
Visada ir visų rūšių lytinių santykių metu rekomenduojama naudoti prezervatyvą. Svarbu prezervatyvą naudoti visada ir visada teisingai. Taip pat svarbu turėti pastovų lytinį partnerį, neturėti atsitiktinių partnerių. Daug jei sergama kokia nors kita lytiškai plintančia infekcija, būtina ją išgydyti, nes sergant kitomis infekcijomis, padidėja rizika užsikrėsti ŽIV. Norint išvengti lytinių infekcijų labai svarbi asmens higiena. Siekiant išvengti kraujo keliu perduodamo ŽIV, rekomenduojama nesinaudoti kitų panaudotais (nesteriliais) švirkštais ar adatomis, manikiūro, pedikiūro, tatuiruočių darymo ar kitais instrumentais. Naudoti asmenines apsaugos priemones ir vengti mikrotraumų darbo metu atliekant invazines procedūras, kai yra galimas kontaktas su paciento biologiniais skysčiais.
Parengta remiantis Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro informacija