Gegužės 10 d. visame pasaulyje yra minima tarptautinė Judėjimo sveikatos labui diena. Šios dienos minėjimo pradžią dar 2000 m. inicijavo Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), o nuo 2002 metų paminėjimai organizuojami daugumoje pasaulio valstybių. PSO ragina įvairiais renginiais ir akcijomis skatinti piliečių fizinį aktyvumą, kaip vieną iš svarbiausių kovos su lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis priemonę. Daugelyje ekonomiškai išsivysčiusių pasaulio šalių šios ligos jau pasiekė epidemijos lygį. To priežastis gali būti itin spartūs gyvenimo pokyčiai, susiję su sėdimu gyvenimo būdu tiek namuose, tiek ir darbe, nuolat mažėjančiu fiziniu aktyvumu, nesveika ir nesaikinga mityba bei didėjančiu antsvoriu ir nutukimu. Senyvame amžiuje (po 65 metų) ypač padažnėja širdies ir kraujagyslių ligų, senatvinės silpnaprotystės atvejų, insultų, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, II tipo cukrinio diabeto, osteoporozės ir kai kurių kitų susirgimų. 

Pasaulio sveikatos organizacija ragina daugiau dėmesio skirti ligų profilaktikai ir sveikatos stiprinimui, į pirmą vietą iškeliant gyventojų sveikos gyvensenos ugdymą ir skatinimą. Sveikata didžiąja dalimi priklauso nuo paties žmogaus, nes sveikatą apie 40- 60 proc. lemia gyvenimo būdas ir paties žmogaus elgesys.

Sveika gyvensena – kasdieninis gyvenimo būdas, kuris stiprina ir tobulina rezervines organizmo galimybes, padeda žmogui išlikti sveikam, gerinti savo sveikatą. Sveikos gyvenseną sudaro: sveika mityba, optimalus fizinis aktyvumas ir grūdinimasis, racionali darbo ir poilsio kaita, asmens higiena ir kūno priežiūra, psichoemocinis stabilumas, sveikos ir saugios aplinkos kūrimas, žalingų įpročių atsisakymas.

Žmogaus sveikata ir darbingumas labai priklauso nuo fizinio aktyvumo. Todėl būtina laikytis Pasaulio sveikatos organizacijos fizinio aktyvumo rekomendacijų: suaugusiesiems kasdien reikia bent 30 minučių vidutinio ar didelio intensyvumo fizinės veiklos. Būtent tokio intensyvumo reguliari fizinė veikla mažina tikimybę susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, antrojo tipo cukriniu diabetu, kai kurių rūšių vėžiu, mažina depresijos ir nerimo simptomus. Mankštinimasis motyvuoja atsisakyti žalingų įpročių bei veiksmingai mažina protinę ir psichinę įtampą bei gerina darbingumą.

Fizinis aktyvumas veiksmingas tik tada, kai jis yra reguliarus (3-5 per savaitę, nedaryti didesnės nei 2 d. pertraukos), pakankamo intensyvumo (užsiėmimo metu turi būti toks tempas kad galėtumėte kalbėtis), dažnio ir trukmės. Nustatyta, jog vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas, trunkantis ne mažiau kaip 30 minučių penkis kartus per savaitę, kai per minutę išeikvojama apie 4–7 kilokalorijas (kcal.) (per savaitę apie 1000–1200 kcal.), stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą, didina raumenų jėgą ir padeda išlaikyti optimalią kūno masę. Fizinis aktyvumas, kai per savaitę išnaudojama apie 2000 kcal., mažina mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų riziką apie 24 proc. (palyginti su fiziškai neaktyviais žmonėmis).

Kaip pradėti mankštintis?

Prieš pradėdamas stiprinti savo fizinę sveikatą, žmogus turėtų apsilankyti pas savo šeimos gydytoją. Jei nėra rimtesnių kliūčių, galite pasirinkti fizinio aktyvumo formą pagal savo poreikius ir galimybes.

• Planuokite fizinę veiklą susiformuokite nuostatą nuolatos mankštintis.
• Turėkite tikslą kodėl norite mankštintis? Reguliarus fizinis aktyvumas - vienas svarbiausių dalykų, stiprinančių sveikatą bei palaikančių fizinį pajėgumą.
• Mėgaukitės. Išbandykite įvairias fizinio aktyvumo formas  nuo praprasto mankštos iki netradicinės fizinės veiklos. Fizinis aktyvumas turi tapti gyvenimo džiaugsmo ir gerovės dalimi.
• Nepersitempkite. Stiprinant sveikatą nesivaikykite maksimalių fizinių krūvių, įvertinkite savo galimybes, nuosekliai didinkite fizinį pajėgumą.
• Pasirinkite aprangą ir avalynę. Apranga ir avalynė turėtų būti patogi, nevaržanti judesių.
• Išlaikykite motyvaciją. Sveikata nėra sukuriama per vieną dieną. Bet kokia fizinio aktyvumo veiklos forma atitolina senėjimo procesą ir duoda naudos sveikatai bei lavina funkcinius gebėjimus.
• Kasdien naudokite žingsniamatį. Apskaičiuota, kad dauguma suaugusių žmonių per dieną nueina apie 4500 žingsnių. Rekomenduojama, kad suaugusieji turėtų nueiti bent 10 000 žingsnių per dieną. Kad pasiektumėte šią normą, geriausia įsigyti žingsniamatį. Dabar yra mobiliųjų telefonų su žingsniamačio funkcija ir skaičiuojančių Jūsų sunaudotas kalorijas. Tyrimai rodo, kad žmonės, nešiojantys žingsniamatį natūraliai pradeda judėti daugiau, nes prietaisas veikia kaip išorinė motyvacijos priemonė.

             Straipsnis parengtas remiantis:

1.Dadelo, S. (2015). Sveika gyvensena: vadovėlis. Vilnius: VGTU „Technika“.

2.www.smlpc.lt

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė