Judėjimo sveikatos labui diena
Gegužės 10 d. visame pasaulyje minima tarptautinė Judėjimo sveikatos labui diena. Šios dienos minėjimo pradžią dar 2000 m. inicijavo Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), o nuo 2002 metų paminėjimai organizuojami daugumoje pasaulio valstybių. PSO ragina įvairiais renginiais ir akcijomis skatinti piliečių fizinį aktyvumą, kaip vieną iš svarbiausių kovos su lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis priemonę.
Daugelyje ekonomiškai išsivysčiusių pasaulio šalių šios ligos jau pasiekė epidemijos lygį. To priežastimi gali būti itin spartūs gyvenimo pokyčiai, susiję su sėdimu gyvenimo būdu tiek namuose, tiek ir darbe, nuolat mažėjančiu fiziniu aktyvumu, nesveika ir nesaikinga mityba bei didėjančiu antsvoriu ir nutukimu. Nuolatinis populiacijos senėjimas kartu su greita urbanizacija, modernizacija, globalizacija ir jas lydinčiais rizikos veiksniais bei gyvensenos pokyčiais ypač padidino įvairių lėtinių ligų ir būklių paplitimą. Senyvame amžiuje (po 65 metų) ypač padažnėja širdies ir kraujagyslių ligų, senatvinės silpnaprotystės atvejų, insultų, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, II tipo cukrinio diabeto, osteoporozės ir kai kurių kitų susirgimų. Todėl visame ekonomiškai išsivysčiusiame pasaulyje mokslininkai bei medicinos praktikai aktyviai ieško efektyvių, paprastų ir nebrangių sveikatos išsaugojimo būdų. Mokslinių įrodymų tikrai pakankama, kad vienas iš patikimų lėtinių neinfekcinių susirgimų prevencijos būdų – fizinis.
Stiprinant sveikatą fiziniu aktyvumu būtina atsižvelgti į šiuos ypatumus:
-
- Siekti judėjimo džiaugsmo, o ne maksimumo;
- Skatinti kiekvienam žmogui norą judėti bei padėti pasirinkti jiems įdomią judėjimo formą;
- Nuosekliai didinti fizinio krūvio apimtį, o ne intensyvumą;
- Nustatyti slenkstinius, t. y. pradinius galimus ir sveikatą stiprinančius krūvius;
- Atlikti kuo daugiau pratimų, kurių metu dirba daug raumenų grupių;
- Labiau skatinti dinaminį raumenų darbą;
- Tinkamai derinti darbą su poilsiu;
- Nuolat atnaujinti fizinius pratimus (siekti, kad pratybos būtų įdomios);
- Nedaryti didelių pertraukų, nes dažnas darbingumo gerėjimas ar blogėjimas gali reikalauti iš organizmo papildomų pastangų;
- Parinkti mitybą, atitinkančią judėjimo kiekį.
Kiekvienas žmogus yra unikali asmenybė todėl privalome atsižvelgti į asmeninius ypatumus taip pat žinoti, kad energijos suvartojimas priklauso nuo: fizinio darbo intensyvumo, trukmės bei tipo, amžiaus, lyties, kūno svorio, ūgio, kūno sandaros.
Tinkamas užsiėmimų dažnumas yra balansas tarp organizmo prisitaikymo prie intensyvaus arba ilgai trunkančio fizinio krūvio ir pakankamo laiko tarpo, kad įvyktų būtinas organizmo jėgų atsistatymas ir adaptacija krūviui. Kaip teigia ekspertai, lavinant aerobinį fizinį pajėgumą (arba fizinę ištvermę), kai svarbiausi pokyčiai vyksta ne tik raumenyse, bet ir širdies, kraujotakos ir kvėpavimo sistemose, mankštintis būtina (sportuoti) ne mažiau 2–3 kartų per savaitę, o rekomenduotinu laikoma 4–5 kartai per savaitę. Tačiau treniruočių (užsiėmimų) gali būti mažiau (pavyzdžiui, 2) priklausomai nuo treniruotės trukmės ir jos intensyvumo – kuo intensyvesnė treniruotė ir kuo ji ilgiau trunka, tuo mažesnis gali būti krūvio dažnumas ir ilgesnis atsistatymas po krūvio. Jėgos lavinimo treniruotės dažnumas priklauso nuo treniruotės pobūdžio, metodikos, besimankštinančio žmogaus amžiaus, intensyvumo ir asmens fizinio pajėgumo ir kitų veiksnių. Neatsižvelgiant į pasirinktą jėgos treniruotės metodiką, jos intensyvumą, jėgos lavinimo treniruotės optimalus režimas pradedantiems – 2–3 kartai per savaitę, o gerai įgudusiems, ilgai besitreniruojantiems ir siekiantiems didelių sportinių rezultatų – 4–5 kartai per savaitę.
Visuomenės sveikatos biuro specialistės primena, kad judėjimas yra biologinis žmogaus organizmo poreikis, be kurio normali žmogaus veikla yra sunkiai įmanoma. O fizinis aktyvumas – svarbi sveikos gyvensenos dalis. Judėjimas naudingas visiems – nuo pačių mažiausių iki vyriausių visuomenės narių.
Straipsnis parengtas remiantis:
1.http://www.hi.lt/uploads/pdf/visuomenes%20sveikata/2014.3(66)/VS%202014%203(66)%20LIT%20A%20Fizinis%20aktyvumas.pdf
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė