Imunitetas tai sveiko, gyvybingo gyvenimo pagrindas. Žmonių imuninės sistemos skiriasi tuo, kad genetinis visų vieno organizmo ląstelių kodas yra bendras. Jis unikalus ir sudėtingas. Organizmas atskiria svetimkūnius ir puola juos naikinti. Tai yra pagrindinė imuninės sistemos funkcija – saugoti genetinį organizmo vientisumą. Imunitetas skirstomas į įgimtą (natūralų), arba rūšinį, ir įgytą.

Įgimtas imunitetas būdingas tik tam tikrai biologinei rūšiai. Jis paveldimas, todėl kartais vadinamas genetiniu. Tokio imuniteto pavyzdys gali būti žmogaus neimlumas gyvūnų ar augalų ligų sukėlėjams (pvz., šunų arba galvijų marui), kaip ir daugelis gyvūnų neimlūs žmogaus infekcinių ligų sukėlėjams. Įgimtas imunitetas susiformavo per ilgą makroorganizmo ir mikroorganizmų tarpusavio sąveikos evoliucijos laikotarpį. Natūraliam imunitetui tam tikrą reikšmę gali turėti rasinės ir genetinės organizmo ypatybės.

Įgytas imunitetas turi būdingą specifiškumą, t. y. kitų infekcinių ligų sukėlėjams jis yra jautrus. Imunitetas įgyjamas dviem būdais persirgus tam tikra infekcine liga arba imunizuojant (vakcinuojant) nuo tos ligos. Toks imunitetas yra aktyvus, nes telkiasi organizmo gynybinės jėgos: pasigamina specifinių antikūnų. Įgytas natūralus ar dirbtinis imunitetas būna ne tik aktyvus bet ir pasyvus. Jis susidaro, kai į organizmą patenka jau pasigaminusių antikūnų arba ląstelinių elementų iš kito imunizuoto organizmo. Tokį pasyvų natūralų imunitetą turi naujagimiai. Jis įgyjamas iš motinos embrioniniu periodu (antikūnai į vaisių patenka iš motinos kraujo). Be to, jis gali būti perduotas naujagimiui per motinos pieną. Įgytas pasyvus dirbtinis imunitetas būna tada, kai profilaktikos ar gydymo sumetimais suleidžiama imunizuoto žmogaus ar gyvulio kraujo su jau ten esančiais antikūnais. Įgytas imunitetas genetiškai nepaveldimas. Jis gali būti nukreiptas prieš įvairius mikroorganizmus - antimikrobinis (antibakterinis, antivirusinis, antiparazitinis), prieš mikrobų arba kitokios kilmės toksinus – antitoksininis. Arba prieš įvairias kitas antigenines medžiagas – priešnavikinis, transplantacinis ir kt.

Protinis ir fizinis nuovargis, neišspręstos psichologinės problemos, ilgalaikė įtampa pamažu alina imunitetą, todėl būtina stiprinti imunitetą. Šiuolaikinės profilaktinės medicinos požiūriu sveika gyvensena suprantama kaip gyvenimo būdas, kuris stiprina bei tobulina rezervines organizmo galimybes, padeda žmogui išlikti sveikam bei stiprinti imunitetą.

Kad sveikata būtų gera, svarbus tinkamas psichoemocinis nusiteikimas ir streso valdymas, geri bendravimo įgūdžiai bei jų ugdymas, saugios ir sveikos aplinkos kūrimas, netinkamų įpročių atsisakymas, racionali darbo ir poilsio kaita, asmens higiena ir kūno priežiūra, optimali mityba, pakankamas fizinis aktyvumas ir grūdinimasis.

Imunitetą stiprinti galima ne tik medicininėmis, bet ir liaudiškomis priemonėmis:

• Česnakas. Stipri antibakterinė, antivirusinė ir antimikrobinė priemonė. Valgant jo kasdien  rizika susirgti peršalimo ligomis sumažės dviem trečdaliais.
• Ežiuolė. Ypač veiksmingi yra preparatai, padaryti iš kelių rūšių ežiuolių. Padeda gyti žaizdoms, sergant peršalimu, užkrečiamosiomis ligomis, ypač gripu.
• Ženšenio preparati stimuliuoja ir tonizuoja, jų polisacharidai aktyvina organizmo gynybą. Preparatai didina atsparumą, padeda greičiau sveikti po ligų, atsigauti po ilgo fizinio ir jausminio nuovargio. Manoma, kad panašiai teigiamai stimuliuoja ir imbieras.
• Medus. Padeda reguliuoti hormonų veiklą, stiprina imunitetą, skatina ląstelių atsinaujinimą, gerina kraujo sudėtį, mažina kraujospūdį, gydo nemigą ir nervų ligas, padeda virškinimui.
• Liepų medus - gydo nuo visų peršalimo ligų.
• Grikių medus - labai tinka sergantiems mažakraujyste, efektyviai reguliuoja hormonų pusiausvyrą.
• Pienių medus - turi organizmą valančių savybių – gerina kepenų bei inkstų darbą.
• Bičių duonelėje yra visko, ko reikia medžiagų apykaitai normalizuoti ir organizmo augimui. Joje yra visų B, C, D, E vitaminų, karotinoidų, proteinų, aminorūgščių ir kita.

Kai nuspręsite stiprinti imunitetą, pradėkite nuo paprastų dalykų venkite streso, nepasiduokite depresijai, išmokite atsipalaiduoti, saikingai sportuokite, įvairiapusiškai maitinkitės, meskite rūkyti, nepiktnaudžiaukite alkoholiu.

Straipsnis parengtas remiantis:

1.Ivenkovė, I., Gedrimienė, E., Glebavičiūtė, L. (2012). Visaverčio gyvenimo vadovas. 20 ekspertų pataria, kaip būti sveikiems, protingiems ir laimingiems. Vilnius: „Alma littera“.

2.http://smlpc.lt/

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė