Ką svarbu žinoti apie vaikų ir paauglių savižalą?
Savižala – tai sąmoningas skausmo sau sukėlimas. Tokiam elgesiui įtakos gali turėti šie pagrindiniai veiksniai:
- sunkūs jausmai: pyktis, liūdesys, kaltė, emocinis skausmas, vienišumas, nereikalingumo jausmas, emocinės sveikatos sunkumai;
- nusivylimas gyvenimu (beprasmybė, neviltis);
- įtampos mažinimo poreikis.
.jpg)
Kaip pastebėti galimą nepilnamečių savižalą?
Fiziniai požymiai
Dažnos, nepaaiškinamos žaizdos, įbrėžimai, randai, ypač ant rankų, riešų, šlaunų. Nuolatinis ilgarankių drabužių, ilgų kelnių ar apyrankių nešiojimas net karštą dieną. Dažnas tvarsčių, pleistrų naudojimas, vengimas persirengti kūno kultūros pamokose.
Elgesio pokyčiai
Atsiribojimas nuo bendraamžių, kontakto vengimas. Staigūs nuotaikos svyravimai, padidėjęs dirglumas, uždarumas. Kalbos apie beviltiškumą, neviltį („niekas neturi prasmės“, „aš niekam nerūpiu“). Ryškus pasitikėjimo savimi sumažėjimas, menkos savivertės požymiai (savęs nuvertinimas, nerimavimas, neryžtingumas, vengimas bendrauti ir pan.) Slaptumas (dažnas užsirakinimas tualete, užsidarymas kambaryje ir pan.)
Mokymosi ir socialiniai pokyčiai
Staigus mokymosi rezultatų kritimas, praleistos pamokos. Padažnėję konfliktai su mokytojais ar bendraamžiais. Socialiniuose tinkluose dalijamasi su savižala susijusiu turiniu (pvz., apie kančią, savęs žalojimą).
Savižala ir savižudybės rizika
Savęs žalojimas dažniausiai nėra susijęs su noru numirti ar nusižudyti, tačiau jis gali padidinti skausmo slenkstį ir pavojų ne tik sveikatai, bet ir gyvybei. Šalia savižalos dažnai sutinkamas kalbėjimas apie skausmą, mirtį, norą dingti. Riba tarp savižalos be ketinimo nusižudyti ir savižudybės rizikos dažnai yra labai trapi.
Paplitę klaidingi įsitikinimai, kad žalojimasis kyla iš noro būti madingu(-a), kad tai yra demonstratyvus dėmesio reikalavimas, o save žalojantys vaikai ar paaugliai nejaučia skausmo. Tiesa ta, kad už savižalos slepiasi didelė emocinė krizė. Kai vidinis skausmas tampa nepakeliamas, o asmuo jaučiasi nesuprastas ar vienišas, žalodamasis jis gali signalizuoti aplinkiniams apie pagalbos poreikį.
Ką daryti pastebėjus ar sužinojus, kad vaikas ar paauglys žalojasi?
Svarbiausia – reaguoti su atjauta, rūpesčiu, ramiai įvardinti matomus savižalos ženklus ir siūlyti pagalbą. Rekomenduotina vengti klausimų „Kodėl..?“, kaltinančio tono, problemų menkinimo ar grasinimų. Taip pat svarbu pasirinkti pokalbiui tinkamą vietą. Tikslas – sukurtierdvę, kurioje vaikas ar paauglys jaustųsi saugus, galėtų atsiverti.
Daugiau apie tai kaip pradėti pokalbį skaitykite: Atmintinė „Vaikų ir paauglių savižala: ką svarbu žinoti
