Kaip išvengti traumų ir nušalimų žiemą?
Traumos
Žiemos laikotarpiu padidėja traumų tikimybė, žmonės dažniau paslysta, patiria įvairių traumų. Griūnant dažniausiai patempiami raiščiai, lūžta kaulai, patiriamos galvos traumos, įvairūs sumušimai. Atpažinti sužalojimus padeda simptomai: skausmas, pažeistos vietos deformacija, mėlynė, patinimas, sutrikęs sužalotos galūnės judėjimas, galūnės neįprastas judrumas, iš žaizdos kyšantys kaulo galai, pakitusi pažeistos galūnės kraujotaka ir jutimai.
Svarbiausias pirmosios pagalbos tikslas lūžus kaulams – imobilizuoti pažeistą vietą. Reikia, kad galūnė nejudėtų, nesilankstytų jos sąnariai, esantys aukščiau ir žemiau lūžio vietos. Galūnių įtvarams naudojami plokšti, siauri daiktai: lentelės, liniuotės, surištos medžio šakelės, kartonas, standžiai susukti laikraščiai ar žurnalai. Jie apvyniojami vata ar minkšta medžiaga, kad nespaustų, ir pritvirtinami prie sužeistos kūno dalies tvarsčiu, virvele, skarele. Įtvaro negalima dėti ant žaizdos! Negalima patiems taisyti ar tiesinti iškrypusią galūnę (sąnarį), tempti ją ar sukti. Jei lūžis atviras, prieš mobilizavimą būtina sustabdyti kraujavimą ir sutvarkyti žaizdą. Išlindusių kaulų nuolaužų negalima stumti į žaizdą.
Nušalimai
Žiemos metu kyla pavojus nušalti. Žmonės dažnai klysta, manydami, kad vidutinio stiprumo šaltis neturi įtakos nušalimams. Esant drėgnam ir žvarbiam vėjuotam orui greičiau siaurėja kraujagyslės, blogėja audinių mityba, todėl ir gresia nušalimai. Dažniausiai nušąla rankų ir kojų pirštai, ausys, nosis bei skruostai.
I laipsnio nušalimas (paviršutinis) – kai žmogus jaučia nestiprų skausmą, oda ima dilgčioti, atsiranda baltos dėmės.
II laipsnio nušalimas - tai gilus nušalimas, kai nušalusi vieta pabąla. Odai atšilus, atsiranda pūslės.
III laipsnio nušalimas – nušalusi vieta pabąla, pamėlsta, oda tampa nepaslanki, apmiršta audiniai. Ją atšildžius, atsiranda kraujingų pūslių ir žaizdų.
Nušalusiam žmogui nedelsiant reikia sušildyti nušalusias vietas, šiltai jas aprišti. Kad pagerėtų kraujotaka, lengvai ranka pamasažuokite nušalusią vietą, tik jokiais būdais netrinkite sniegu. Atsiradus pagerėjimo požymiams, žmogų šiltai apklokite. Duokite jam gerti karštos arbatos ar karštos sriubos. Neduokite alkoholio, nes alkoholis išplečia kraujagysles, išgėręs žmogus greičiau atiduoda šilumą į aplinką, todėl jam darosi dar šalčiau. Nušalusią kūno dalį galima sušildyti kambario temperatūros vandenyje (18 – 20 laipsnių). Sušilusi oda tampa melsvai raudona, įgauna marmuro atspalvį, ima tvinksėti.
Išvengti nelaimingų atsitikimų žiemą Jums padės šie patarimai:
• Judėdami iš vienos vietos į kitą, lipant laiptais, išlipdami iš transporto – naudokitės turėklais ar transporto priemone kaip ramsčiu.
• Ypač atsargiai vaikščiokite automobilių aikštelėse, šaligatviais, eidami per gatvę.
• Būkite atidūs prie šiaurinių įėjimų į pastatus – net jei danga ir nuvalyta, ji vėl gali greitai tapti slidi.
• Drėgni paviršiai kelia didelę traumų tikimybę. Prilipęs prie batų padų sniegas, įėjus į patalpą, sudaro slidų tirpstančio sniego sluoksnį. Būtina labai gerai nusivalyti batų padus prieš įeinant į patalpas. Prekybos centruose ar kitose dažnai lankomose vietose turi būti nuolat valomos šlapios vietos ir pastatyti įspėjamieji ženklai ,,Eikite atsargiai – slidu!”.
• Avalynė žiemą turėtų būti neslidžiu padu. Nepatartina avėti aukštakulnių.
• Eidami slidžiu paviršiumi, nelaikykite rankų kišenėse, tai padės išlaikyti pusiausvyrą. Pasistenkite sulėtinti, sumažinti žingsnius, neskubėkite, labai atsargiai lipkite laiptais, leiskitės į nuokalnę, laikykitės turėklų. Koją statykite pilna pėda. Eikite lengvai palinkę į priekį, tai padės apsaugoti galvą paslydus. Patartina slidžiu paviršiumi čiuožti.
• Pasistenkite nenešti daug daiktų, tai gali sutrukdyti išlaikyti pusiausvyrą. Stebėkite kliūtis. Jei įmanoma, eidami slidžiu keliu neneškite vaiko (rizikuojate jo sveikata). Iš namų išeikite truputį anksčiau, kad nereiktų skubėti. Senyvo amžiaus žmonėms nepatartina vaikščioti be reikalo, tamsesniu paros metu nepamirškite atšvaitų. Jei būtina išeiti – naudokitės lazdele, nes tai padės išlaikyti pusiausvyrą.
• Eidami arti prie pastatų, atkreipkite dėmesį į stogą – ar nėra varveklių, kokio jie storio ar daug sniego.
• Daugelis žmonių klaidingai galvoja, kad nušalti galima tik spiginant stipriam šalčiui. Nušalimo grėsmė iškyla lauke temperatūrai nukritus žemiau nulio. Dažniausia nušąlamos galūnės – rankos, kojos bei drabužiais nepridengtos kūno vietos – ausys, nosis, skruostai. Nušalimas yra labai klastingas, nes tuo pačiu metu atšąla visas organizmas. Atminkite, kad nušalusios kūno vietos negalima trinti, ypač sniegu.
• Alkoholis šalčiui – ne draugas. Ypač pavojinga ilgai šaltyje būti neblaiviems asmenims, mat jie praranda jautrumą šalčiui ir nejaučia dėl jo atsiradusio skausmo. Dėl išsiplėtusių kraujagyslių išgėręs žmogus greičiau atiduoda šilumą, todėl greičiau ir sušąla.
• Nešiokite kepurę. Per galvą žmogus netenka apie 70 proc. visos kūno šilumos, o tai reiškia, jog mus šildo tik likę 30 procentų.
Jei taip atsitiko, kad Jūs patyrėte traumą, įtariate nušalimą arba matote, kad pagalbos riekia kitam asmeniui – nepanikuokite. Mokate suteikti pirmą pagalbą ir nebijote to daryti – būtinai padėkite. Jeigu nepasitikite savimi ar nežinote, kaip teisingai padėti nukentėjusiam asmeniui, kvieskite greitąją pagalbą.
Parengė: visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė