Saulės spinduliai naudingi, bet jais lepintis reikia saikingai, norint išvengti perkaitimo ir saulės smūgio. Atėjus karštajam vasaros sezonui svarbu žinoti, kokie pavojai žmogui gali kilti perkaitus karštoje nevėdinamoje patalpoje ar ištikus saulės smūgiui, ir kaip suteikti pagalbą jau nukentėjusiajam.
 
Karštis gali paveikti kiekvieno mūsų sveikatą, tačiau kai kuriems žmonėms kyla didesnė rizika:
· kūdikiams ir vaikams iki 4 metų amžiaus, nes jie jautresni aukštos temperatūros poveikiui
· 65 metų amžiaus ir vyresniems,
· asmenims turintiems viršsvorio,
· atliekantiems sunkų fizinį darbą,
· sergantiems įvairiomis ligomis (endokrininėmis, inkstų, širdies kraujagyslių),
 · dirbantiems padidinto šilumos poveikio sąlygomis. Per karščius gyventojai gali nukentėti dėl nudegimų, šilumos smūgio, saulės smūgio, hipoksijos (deguonies bado).

ŠILUMOS SMŪGIS
tai į ligą panaši būsena, atsirandanti perkaitus žmogaus organizmui. Daug laiko praleidžiant saulėje ir neprisidengiant žmogaus kūnas itin stipriai įkaista, sutrinka organizmo šilumos išskyrimas, prakaitavimo procesas ir žmogus patiria šilumos smūgį. Šią būseną greičiau pasiekti „paskatina“ aktyvi fizinė veikla dėvint orui nelaidžius drabužius, didelis skysčių netekimas, kepurės nedėvėjimas ar net persivalgymas.

PAGRINDINIAI ŠILUMOS SMŪGIO SIMPTOMAI:

stiprus šilumos smūgis gali sukelti kūno temperatūrą (40 °C), prasidėti vėmimas ir haliucinacijos, tokios būsenos žmogų yra būtina kuo skubiau išnešti į gryną orą, pavėsi ir vėsesnę patalpą. Šilumos smūgis pavojingas, tačiau nuo jo apsisaugoti nėra sunku. Viena iš priemonių norint apsisaugoti, nešioti kepurėlę, geriausia baltos ar kitos šviesios spalvos, plonesnę, ji padės galvą apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių, tačiau vien kepurėlės neužtenka. Dar viena priemonė – didelis skysčių vartojimas. Pritrūkus skysčių žmogus mažiau prakaituoja, tad organizmas nebepajėgia vėsintis ir gali perkaisti, tačiau pats geriausias būdas apsisaugoti – tiesiog nerizikuoti ir daugiau laiko praleisti pavėsyje gurkšnojant vandenį ar bent užsidėti kepurėlę.
 
SAULĖS SMŪGIS
Saulės smūgis – vienas iš pavojingiausių tiek suaugusiam, tiek vaikui. Jeigu neatsakingai žiūrite į apsisaugojimą nuo saulės, nesiimate jokių apsaugos priemonių, tikimybė patirti saulės smūgį stipriai išauga, o jeigu vaikai lauke, saulėje bėgioja, žaidžia, negeria vandens ir nenešioja kepurėlės – tikimybė išauga dar kelis kartus. Vertėtų įsiminti, kad saulės smūgis gali ištikti net praėjus porai valandų po buvimo saulėje, tad visuomet įvertinkite, kiek laiko Jūs ir Jūsų vaikai būna apšviesti saulės spindulių. Vienas iš paprasčiausių būdų apsisaugoti nuo saulės – įsigyti paprastą, geriausia baltą, kepurėlę. Kepurė, ypatingai balta, atspindi tiesioginius saulės spindulius, tad galvos paviršius mažiau įkaista ir tokiu būdų galima išvengti sveikatai pavojingo saulės smūgio. Dar vienas būdas – daugiau laiko praleisti pavėsyje arba bent vėsintis šaltu vandeniu. Saulės smūgio simptomai labai panašūs į šilumos smūgio, tad bet kuriuo atveju, jeigu jaučiate staiga padidėjusį nuovargį, galvos skausmą, blankų vaizdą ir itin didelį tvankumą – kuo skubiau atsivėsinkite ir pailsėkite pavėsyje, atsigerkite vandens ir tik tuomet, kai jausitės tikrai gerai, galėsite vėl laiką leisti saulės spinduliuose.
 
POŽYMIAI
Atsimink, jog saulės smūgis gali užklupti tiek veikiant tiesioginiams saulės spinduliams, tiek praėjus kelioms valandoms po būvimo saulėje. Šis sveikatos sutrikimas pasireiškia ir tiek vienu, ir tiek visais simptomais iš karto. Sunerimti reikėtų, jeigu:

PIRMOJI PAGALBA
Perkaitus ir gavus saulės smūgį, reikia kuo skubiau pradėti pagalbą.

 
KARŠTĄ DIENĄ REKOMENDUOJAMA:
· Gerti daug skysčių. Per karščius reikia gerti daug skysčių, nepriklausomai nuo aktyvumo. Gerti reikia ypač mineralizuoto vandens, nes karštoje aplinkoje žmogaus organizmas su prakaitu netenka daug skysčių ir mineralinių medžiagų. Vandens po truputį gerkite visą dieną, nelaukdami, kol pradės kamuoti troškulys. Venkite alkoholinių gėrimų, skysčių su kofeinu, gėrimų su saldikliais, nes tokie gėrimai skatina vandens pasišalinimą iš organizmo.
 · Venkite riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų. Valgykite daugiau skystų produktų, lengvai pasisavinamų liesų pieno produktų, vaisių ir daržovių.
 · Dėvėkite tinkamus rūbus. Dėvėkite šviesius, laisvus, natūralaus audinio, gerai praleidžiančius prakaitą drabužius. Venkite drabužių iš sintetinių audinių. Galvą apsaugokite skrybėlaite ar kitu galvos apdangalu, galima naudoti skėtį. Tepkitės apsauginiu kremu nuo saulės.
 · Apribokite fizinę veiklą lauke, geriau darbus atlikite ryte ir vakare. Dažniau būkite pavėsyje, kad kūnas turėtų galimybę atsigauti. Pavojingiausias laikas lauke – nuo 11 iki 17 val. Ribokite buvimo trukmę karštoje aplinkoje, venkite saulėkaitos, tiesioginių saulės spindulių poveikio, ypač pavojinga užmigti saulės atokaitoje. Dirbant karštyje, darbuotojams būtinos specialios pertraukos vėsioje vietoje, kurių trukmę ir dažnumą darbdavys nustato savo nuožiūra, tačiau ne rečiau nei kas 1,5 val.
· Stenkitės būti patalpose, kur yra ventiliatoriai ar oro kondicionieriai, tik svarbu, kad patalpos oro temperatūra nebūtų žemesnė nei 18º C.
· Nepalikite vaikų vienų automobiliuose. Mašinos labai greitai įkaista, todėl vaikus gali ištikti šilumos smūgis. Patikrinkite, ar vaikiškos sėdynės paviršius bei saugos diržai nėra per karšti, kad vaikas nenusidegintų.