Kovo 22 d. minima Pasaulinė vandens diena. Minėjimą 1992 m. inicijavo Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja. Nuo 1993 m. Pasaulinę vandens dieną globoja UNESCO. Lietuvoje ši diena Aplinkos ministerijos iniciatyva minima nuo 2000 m. Kiekvienais metais išrenkamas šios dienos šūkis, atspindintis Pasaulinės vandens dienos problematiką. 2015 m. Pasaulinės vandens dienos tema – „Vanduo ir subalansuotas vystymasis“.

Vanduo yra darnaus vystymosi pagrindas. Aplinkos tvarumas, vandens ištekliai, vandens ūkio teikiamų paslaugų kokybė remia skurdo mažinimą, ekonomikos augimą ir visuomenės gerovę. Maisto ir vandens poreikių tenkinimas būtinas žmonių sveikatos palaikymui.

Vanduo yra sveikatos pagrindas, jis yra būtinas žmogaus organizmui. Sveiko žmogaus organizme vandens apykaita yra gerai subalansuota. Tik šio šimtmečio pradžioje sukurti analizės prietaisai, kurie padeda mokslininkams nustatyti, koks svarbus vandens balansas gerai fiziniai būsenai. Vandens perteklius organizme taip pat žalingas kaip ir stoka. Specialistai nustatė tris pusiausvyros sutrikimų rūšis: vandens perteklius audiniuose, vandens stoka audiniuose ir netikęs pasiskirstymas.

Žmogus gali išgyventi savaites be maisto, bet tik kelias dienas be vandens. Praradęs penkis procentus vandens žmogus dažniausiai jaučia nuovargį, raumenų silpnumą, gali atsirasti paspartėjąs širdies plakimas, galvos svaigimas ir nesugebėjimas sutelkti dėmesio. Praradus dešimt procentų vandens, kyla širdies infarkto ar insulto pavojus, netekus dvidešimt ir daugiau procentų gali ir neišgyventi. Tam, kad būtų patenkintas minimalus geriamojo vandens poreikis, Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja 7,5 litro vienam asmeniui per dieną. Didesnis kiekis, apie 20 litrų vandens vienam gyventojui per dieną, garantuoja geras higienos ir sanitarijos sąlygas. Švarios rankos gali išgelbėti gyvybę. Pavyzdžiui, nuolatinis rankų plovimas yra vienas iš geriausių būdų pašalinti mikrobus ir užkirsti kelią bakterijų plitimui. Nežiūrint įspūdingų pastarojo dešimtmečio laimėjimų vandens ūkio srityje, 748 milijonų žmonių neturi prieigos prie geriamojo vandens šaltinių ir 2,5 milijardo žmonių neturi galimybės naudotis geresnėmis sanitarijos sąlygomis. Būtinos investicijos į vandens ir sanitarijos paslaugų kokybę atneštų didelę ekonominę naudą ir leistų vadovautis darniais vystymosi principais.

Jungtinių Tautų valstybės narės glaudžiai bendradarbiaudamos ragina atkreipti ypatingą dėmesį į vandens išteklių subalansuotą naudojimą. Ypač svarbu išspręsti gerovės netolygumus žmonių, kurie gyvena lūšnynuose ir nuskurdusių kaimo vietovėse ir neturi prieigos prie saugaus geriamojo vandens, tinkamų sanitarijos sąlygų, pakankamai maisto ir energetikos paslaugų.

Vanduo ir energetika yra neatskiriami dalykai. Vanduo yra reikalingas energijai generuoti. Energija būtina tiekiant vandenį. Vadovaujantis darnaus vystymosi principais siekiama sudaryti palankesnes sąlygas dviejų šitų sektorių kompleksinės politikos plėtrai bei atverti sektorinį bendradarbiavimą, vedantį į energijos saugumo bei tvaraus vandens naudojimo ekologišką ekonomiką. Ypatingas dėmesys yra skiriamas taupančiai „žaliajai ekonomikai“. „Žalioji ekonomika“ gerovės augimą derina su darniu aplinkos išteklių panaudojimu. Ji taip pat siekia suderinti ekonominę, socialinę ir ekologinę darniojo vystymosi sampratą. Tai daroma akcentuojant ne tik tai, kad ateities kartoms turėtų būti užtikrintas toks pats pajamų kiekis, kokį turi dabartiniai gyventojai, bet ir tai, kad ekonominė gerovė būtų kuriama išlaikant socialinį teisingumą bei nepažeistą aplinką.

Žmonių sveikata traktuojama kaip pasaulinės ekosistemos dalis, ją galima apibūdinti kaip visuomenės vystymosi pagrindinį orientyrą. Sveikatos gerinimas, kurį visada lydi subalansuotas aplinkos vystymasis, suprantamas kaip visų žmones veikiančių veiksnių rezultatas. Nesubalansuota plėtra ir jos sukeltas ekosistemos pažeidimas tiesiogiai ir neigiamai veikia žmonių sveikatą visame pasaulyje. Subalansuotas vystymasis reikalauja atkreipti dėmesį į lemiamus veiksnius, nuo kurių priklauso poveikis sveikatai.

Laimė, mūsų platumose galima visada ir visur gauti geriamojo vandens. Tereikia atsukti čiaupą ar nueiti į parduotuvę ir nusipirkti vandens. Vanduo – ištikimas palydovas visais gyvenimo atvejais.

           Straipsnis parengtas remiantis:

1. Oberbeil, K. (2004). Vanduo gyvybės eleksyras. Kaunas: „Jotema“.
2. www.smlcp.lt

   Parengė: visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė