KOVO 3-IOJI TARPTAUTINĖ AUSŲ IR KLAUSOS DIENA
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) kovo 3-iąją paskelbė – Tarptautine ausų ir klausos diena. Klausa – vienas iš penkių pojūčių, kuriais pažįstame pasaulį. Ji mums leidžia bendrauti, reaguoti į išorinį pasaulį. Klausos jutimo organas yra ausis, kuri priima garso bangas, jas paverčia nerviniais impulsais ir klausos nervais perduoda į smegenis. Žmogus girdi 20- 20 00 Hz dažnio garsų bangas, kalbos garsai apima tik 250 – 6000 Hz dažnių sritį. Santykinis garso stipris apibūdinamas garso slėgio lygiu, išreikštu logaritminiais vienetais decibelais (dB). Daugumos jaunų sveikų žmonių girdimumo slenkstis laikomas 0 dB, 1000 kartų stipresnis garsas yra 60 dB, kuris atitinka normalią kalbą. Be klausos funkcijos, ausis taip pat yra ir pusiausvyros organas, jo veikla dažniausiais sąmoningai nejuntama. Sutrikus funkcijai, atsiranda labai nemalonūs simptomai.
Klausos sutrikimo priežastys gali būti įgimtos (kai klausos sutrikimas nustatomas gimus arba ankstyvame vaiko amžiuje) arba įgytos (kai klausos sutrikimas atsiranda vėliau).
Pagrindinės klausos sutrikimo priežastys:
1. Genetinis sutrikimas ir paveldėjimas – nulemti genetinių sutrikimų (Ašerio, Dauno, Vardenburgo ir kt.) ar paveldimi.
2. Infekcija ir virusinės ligos – gripas, tymai, skarlatina, raudonukė, meningitas, virusinis hepatitas ir pan.
3. Intoksikacija – gyvsidabris, švinas, fosforas, benzinas, ototoksiniai antibiotikai, acetisalicilinės rūgšties preparatai, diuretikai.
4. Trauma – gimdymo komplikacija (priešlaikinis gimdymas, deguonies trūkumas), akustinė trauma (fejerverkai, garsi muzika, darbas triukšme), baro trauma, galvos smegenų trauma, elektrotrauma, ausies sužalojimas (būgnelio plyšimas, aštraus daikto ar svetimkūnio patekimas į ausį).
5. Vidaus organų susirgimai – širdies kraujagyslių sistemos ligos, kraujo ligos, inkstų ligos, endokrininės ligos, vitaminų stoka, spindulinė liga, stuburo kaklo dalies spondiliozė.
6. Centrinės nervų sistemos susirgimai – galvos smegenų išeminė liga, kraujagyslių spazmai, encefalitai, epilepsija, išsėtinė sklerozė, aterosklerozė, neuronavikai.
7. Klausos organo ligos besikomplikuojančios kurtumu – ūmus ir lėtinis otitas, otosklerozė, Menjerio liga, senatvinis prikurtimas tikslios ligos priežasties, vis tiek ji gali būti susijusi su anksčiau išvardintais faktoriais.
Klausos sutrikimo tipai. Turi sunkumą išgirsti specifinius ir siauro dažnių diapazono garsus, todėl asmuo gali girdėti kalbą, tačiau jos nesuprasti. Pagal klausos organo pažeidimą yra du klausos sutrikimo tipai:
Klausos sutrikimo priežastys gali būti įgimtos (kai klausos sutrikimas nustatomas gimus arba ankstyvame vaiko amžiuje) arba įgytos (kai klausos sutrikimas atsiranda vėliau).
Pagrindinės klausos sutrikimo priežastys:
1. Genetinis sutrikimas ir paveldėjimas – nulemti genetinių sutrikimų (Ašerio, Dauno, Vardenburgo ir kt.) ar paveldimi.
2. Infekcija ir virusinės ligos – gripas, tymai, skarlatina, raudonukė, meningitas, virusinis hepatitas ir pan.
3. Intoksikacija – gyvsidabris, švinas, fosforas, benzinas, ototoksiniai antibiotikai, acetisalicilinės rūgšties preparatai, diuretikai.
4. Trauma – gimdymo komplikacija (priešlaikinis gimdymas, deguonies trūkumas), akustinė trauma (fejerverkai, garsi muzika, darbas triukšme), baro trauma, galvos smegenų trauma, elektrotrauma, ausies sužalojimas (būgnelio plyšimas, aštraus daikto ar svetimkūnio patekimas į ausį).
5. Vidaus organų susirgimai – širdies kraujagyslių sistemos ligos, kraujo ligos, inkstų ligos, endokrininės ligos, vitaminų stoka, spindulinė liga, stuburo kaklo dalies spondiliozė.
6. Centrinės nervų sistemos susirgimai – galvos smegenų išeminė liga, kraujagyslių spazmai, encefalitai, epilepsija, išsėtinė sklerozė, aterosklerozė, neuronavikai.
7. Klausos organo ligos besikomplikuojančios kurtumu – ūmus ir lėtinis otitas, otosklerozė, Menjerio liga, senatvinis prikurtimas tikslios ligos priežasties, vis tiek ji gali būti susijusi su anksčiau išvardintais faktoriais.
Klausos sutrikimo tipai. Turi sunkumą išgirsti specifinius ir siauro dažnių diapazono garsus, todėl asmuo gali girdėti kalbą, tačiau jos nesuprasti. Pagal klausos organo pažeidimą yra du klausos sutrikimo tipai:
- Laidumo sutrikimas yra išorinės ar vidurinės ausies pakenkimas dėl ausies kaušelio, landos, būgnelio ar klausos kauliukų grandinės pažeidimo. Garso bangos, judančios per pažeistą ausies dalį yra blokuojamos ir todėl girdimi silpni ar prislopinti garsai. Klausos pablogėjimas gali būti ir dėl susikaupusio sieros kamščio ausyje.
- Neurosensorinis sutrikimas išsivysto dėl vidinės ausies pakenkimo sraigėje arba centrinėje klausos analizatoriaus dalyje. Garso bangos per išorinę ir vidurinę ausį praleidžiamos normaliai, bet vidinė ausis negali priimti virpesių arba perduoti jų į galvos smegenis. Dažnai girdimi iškreipti ar prislopinti garsai. Tam tikro dažnumo garsus (dažniausiai aukštus) sunku girdėti.
PROFILAKTIKA
Stengiantis išvengti otito geriausia profilaktika - organizmo grūdinimas, tinkamas darbo ir poilsio režimas, fizinis aktyvumas ir subalansuota mityba. Reikia vengti tiesioginio vėjo, skersvėjų, šaltuoju metų laiku dėvėti kepurę, stengtis neperšalti. Svarbu išmokti taisyklingai valyti ausis (nerekomenduojama ausų valyti ausims skirtais krapštukais, ausis reikėtų valyti rankšluosčiu, tiek, kiek pasiekia pirštas). Rekomenduojama vengti aukštos temperatūros, drėgmės (nes tai gerina sąlygas daugintis mikrobams), stengtis vengti ausies traumavimo.
Kad ausų ūžimas vargintų mažiau: mažinkite buvimo triukšmingoje aplinkoje trukmę (darbe, laisvalaikio metu), reguliariai mankštinkitės (pagerėja ausies struktūrų kraujotaka), nerūkykite.
Nepūlingas vidurinės ausies uždegimas (serozinis): svarbu laiku gydyti slogą, gripą, kad neišsivystytų serootitas. Jei vaikas perklausia kelis kartus, reikia kreiptis į gydytoją ir patikrinti klausą. Jei vaikas pastoviai prasižiojęs, nosiaryklėje gali būti adenoidų. Laiku pašalinus adenoidus, serootitas neišsivystys.
Traumos – tai mechaninės traumos: galvos sutrenkimas (po smūgio į galvą, nukritus, verčiantis nuo dviračio, taip pat sporto traumos). Neurosensorinis prikurtimas. Svarbu laiku gydyti minėtas ligas, dėl kurių išsivysto klausos nervo pakenkimas. Neurosensorinis prikurtimas išsivysto pažeidus vidinę ausį ar klausos nervą. Ligai išsivystyti turi įtakos šie veiksniai: genetiniai, anatominiai, infekciniai, toksiniai, trauminiai, kraujagysliniai, metaboliniai, autoimuniniai. Genetiniai veiksniai dažniausiai perduodami autosominiu recesyviniu būdu. Tai yra pagrindinė įgimto vaikų neurosensorinio prikurtimo priežastis ( apie 60proc.). Klausos organo ligos sukeliančios neurosensorinį prikurtimą: otosklerozė, Menjero liga, labirintitas, VIII nervo gerybinis navikas (klausos nervo neurinoma).
Sieros kamštis. Siera – svarbi ir naudinga medžiaga, nes apsaugo ausies kanalą nuo įvairių bakterijų, dulkių, nešvarumų, vandens. Ausyje jos turi būti, bet ne per daug. Didelis sieros kiekis formuoja ausies kamščius, kurie trukdo girdėti, sukelia ausies ir galvos skausmus. Daliai žmonių tokių problemų, kaip sieros kamštis, niekada nėra kilę. Kitiems sieros kamščius iš ausų tenka plauti net keletą kartų per metus. Tai priklauso nuo daugelio priežasčių: žmogaus endokrininės sistemos, aplinkos veiksnių – pvz., jeigu drėgna, siera negali išdžiūti, todėl sunkiau pasišalina pati. Taip pat yra manoma, kad sieros kamštis dažniau susiformuoja toje ausyje, ant kurios pusės miegama – oda sušyla, gerėja kraujotaka ir aktyvėja sieros liauka. Pasitaiko atvejų, kai į ausį patenka vandens, o nuo jo kamštis išburksta ir užkemša landą. Jai užsikimšus, ji nepraleidžia oro ir garso, todėl klausa pablogėja. Tačiau, kamštį pašalinus, viskas normalizuojasi.
Geriausia, kad sieros kamščius iš ausų jums išplautų gydytojas. Jei neturite galimybės pas jį apsilankyti, galite pabandyti išvalyti patys. Tik turėkite galvoje, kad visi į ausį lašinami tirpalai turi būti kūno temperatūros.
Įsidėmėkite, jei susidarius sieros kamščiui pradeda stipriai skaudėti ausį, pakyla temperatūra, ausies plauti nederėtų. Vaikams tėvai neturėtų taikyti šios priemonės savo nuožiūra.
Siekdami išvengti sieros kamščių, privalote kruopščiai ir taisyklingai valyti ausis – po dušo ar vonios ir/arba profilaktiškai galima įlašinti į ausį sierą tirpinančių vaistų ir valyti ausų krapštuku sukamaisiais judesiais, naudoti profilaktines ausis sausinančias priemones.
Stengiantis išvengti otito geriausia profilaktika - organizmo grūdinimas, tinkamas darbo ir poilsio režimas, fizinis aktyvumas ir subalansuota mityba. Reikia vengti tiesioginio vėjo, skersvėjų, šaltuoju metų laiku dėvėti kepurę, stengtis neperšalti. Svarbu išmokti taisyklingai valyti ausis (nerekomenduojama ausų valyti ausims skirtais krapštukais, ausis reikėtų valyti rankšluosčiu, tiek, kiek pasiekia pirštas). Rekomenduojama vengti aukštos temperatūros, drėgmės (nes tai gerina sąlygas daugintis mikrobams), stengtis vengti ausies traumavimo.
Kad ausų ūžimas vargintų mažiau: mažinkite buvimo triukšmingoje aplinkoje trukmę (darbe, laisvalaikio metu), reguliariai mankštinkitės (pagerėja ausies struktūrų kraujotaka), nerūkykite.
Nepūlingas vidurinės ausies uždegimas (serozinis): svarbu laiku gydyti slogą, gripą, kad neišsivystytų serootitas. Jei vaikas perklausia kelis kartus, reikia kreiptis į gydytoją ir patikrinti klausą. Jei vaikas pastoviai prasižiojęs, nosiaryklėje gali būti adenoidų. Laiku pašalinus adenoidus, serootitas neišsivystys.
Traumos – tai mechaninės traumos: galvos sutrenkimas (po smūgio į galvą, nukritus, verčiantis nuo dviračio, taip pat sporto traumos). Neurosensorinis prikurtimas. Svarbu laiku gydyti minėtas ligas, dėl kurių išsivysto klausos nervo pakenkimas. Neurosensorinis prikurtimas išsivysto pažeidus vidinę ausį ar klausos nervą. Ligai išsivystyti turi įtakos šie veiksniai: genetiniai, anatominiai, infekciniai, toksiniai, trauminiai, kraujagysliniai, metaboliniai, autoimuniniai. Genetiniai veiksniai dažniausiai perduodami autosominiu recesyviniu būdu. Tai yra pagrindinė įgimto vaikų neurosensorinio prikurtimo priežastis ( apie 60proc.). Klausos organo ligos sukeliančios neurosensorinį prikurtimą: otosklerozė, Menjero liga, labirintitas, VIII nervo gerybinis navikas (klausos nervo neurinoma).
Sieros kamštis. Siera – svarbi ir naudinga medžiaga, nes apsaugo ausies kanalą nuo įvairių bakterijų, dulkių, nešvarumų, vandens. Ausyje jos turi būti, bet ne per daug. Didelis sieros kiekis formuoja ausies kamščius, kurie trukdo girdėti, sukelia ausies ir galvos skausmus. Daliai žmonių tokių problemų, kaip sieros kamštis, niekada nėra kilę. Kitiems sieros kamščius iš ausų tenka plauti net keletą kartų per metus. Tai priklauso nuo daugelio priežasčių: žmogaus endokrininės sistemos, aplinkos veiksnių – pvz., jeigu drėgna, siera negali išdžiūti, todėl sunkiau pasišalina pati. Taip pat yra manoma, kad sieros kamštis dažniau susiformuoja toje ausyje, ant kurios pusės miegama – oda sušyla, gerėja kraujotaka ir aktyvėja sieros liauka. Pasitaiko atvejų, kai į ausį patenka vandens, o nuo jo kamštis išburksta ir užkemša landą. Jai užsikimšus, ji nepraleidžia oro ir garso, todėl klausa pablogėja. Tačiau, kamštį pašalinus, viskas normalizuojasi.
Geriausia, kad sieros kamščius iš ausų jums išplautų gydytojas. Jei neturite galimybės pas jį apsilankyti, galite pabandyti išvalyti patys. Tik turėkite galvoje, kad visi į ausį lašinami tirpalai turi būti kūno temperatūros.
Įsidėmėkite, jei susidarius sieros kamščiui pradeda stipriai skaudėti ausį, pakyla temperatūra, ausies plauti nederėtų. Vaikams tėvai neturėtų taikyti šios priemonės savo nuožiūra.
Siekdami išvengti sieros kamščių, privalote kruopščiai ir taisyklingai valyti ausis – po dušo ar vonios ir/arba profilaktiškai galima įlašinti į ausį sierą tirpinančių vaistų ir valyti ausų krapštuku sukamaisiais judesiais, naudoti profilaktines ausis sausinančias priemones.
Informaciją pagal SAM ir kitus PSO pranešimus parengė visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Monika Balčiūnienė