Svarbu, kad elementarios burnos higienos procedūros būtų atliekamos jau pirmaisiais vaiko gyvenimo metais. Maždaug 6 mėnesių kūdikiui prasikala pirmieji dantys. Ką tik išdygusių dantų apsauginis išorinis, dantis dengiančio emalio, sluoksnis dar nesukietėjęs, jie greitai genda, todėl labai svarbu juos tinkamai prižiūrėti. Reikia valyti kūdikio dantis, vežti jį pas odontologą, neduoti jam cukraus turinčio maisto ir nepalikti ilgam buteliuko su čiulptuku – nuo tada atsiranda „buteliuko kariesas“. Dantys, kurie nuolatos veikiami pieno ( netgi krūtinės pieno), greičiau sugenda. Fluoras Vaikų odontologai ir pediatrai rekomenduoja kūdikiams nuolatos duoti fluoro papildų, nes nuo fluoro tvirtėja dantys ir kaulai, dantys mažiau genda. Fluoro yra daug kur. Kai kuriose savivaldybėse nedideli fluoro kiekiai dedami į vandentiekio vandenį, taip pagerinama bendrijos narių burnos higiena. Jeigu fluoro geriamajame vandenyje nėra, gydytojas gali skirti jo papildus arba naudoti fluoridų turinčią dantų pastą. Kadangi kūdikis pastos neišspjauna, kartu su pasta jo organizmas gauna pakankamai fluoro. Dantų valymas Vos tik išdygus pirmajam dančiui, po valgio visada jį nuvalykite medvilniniu audiniu arba sudrėkinta marle. Kūdikiui pradėjus valgyti kietą maistą, naudokite mažą vaikišką minkštais šereliais šepetėlį. Tikslingiausia dėl dantų pastos naudojimo konsultuotis su gydytoju ar odontologu, kuris patars ar dantis kūdikiui valyti su pasta, ar tik vandeniu. Dauguma žinovų rekomenduoja kasdien vaiko dantis valyti du kartus – pirmą kartą ryte arba po pusryčių, antrą kartą – vakare. Jeigu ant dantų lieka maisto, juose pradeda atsirasti skylučių – šepetėlis maistą pašalina. Vakare geriausia valyti dantis prieš paskutinį maitinimą, nes maitinimas yra raminanti kūdikį guldymo miegoti dalis. Valant dantis po šio maitinimo, sutrikdoma rami ir tyli kūdikio nuotaika. Negalima leisti kūdikiui užmigti su pieno buteliuku ar čiulptuku burnoje. Tuomet burna lieka pilna pieno visą naktį, seilės jo nenuplauna ir dėl to tikrai gali sugesti dantys.   Dantų šepetėliai Dantų šepetėlis turi būti minkštais apvaliais šereliais. Jį keisti reikėtų ne rečiau kaip kas 3 mėnesius. Kad šepetėlyje neįsiveistų bakterijų, gerai nuplaukite ir laikykite švariame inde ar puodelyje.   Čiulptukai ir piršto čiulpimas Gydytojai teigia, kad kuo ilgiau vaikui duodamas čiulptukas, tuo didesnė tikimybė, kad burnos viduje įvyks pokyčiai, kurie paveiks pieninių, vėliau ir nuolatinių dantų sąkandį. Todėl reikėtų riboti laiką, kiek vaikui duodamas čiulptukas (pavyzdžiui tik einant miegoti). Nuo 1 metų amžiaus reikėtų pamažu nuo čiulptuko atpratinti. Panašią problemą sukelia ir piršto čiulpimas, tik atpratinti nuo jo yra daug sunkiau, nes piršto atimti taip, kaip čiulptuko neįmanoma. Dauguma vaikų, būdami 2-4 metų amžiaus patys nustoja čiulpti pirštą, todėl geriau palaukti, jeigu burnoje nėra pastebimų pasikeitimų.   Dantų dygimas Per 2-3 metus kūdikiui išdygsta 20 pieninių dantų, nors jų dygimo tvarka ir laikas gali būti labai įvairūs. Prieš išdygstant dančiui kelias savaites dauguma vaikų būna neramūs, gausiai seilėjasi ir kandžioja ar graužia kietus daiktus. Dantys dygsta tuo pačiu metu, kai vyksta kiti vystymosi pokyčiai (pavyzdžiui subręsta seilių liaukos). Dantų dygimas gali vykti ir sergant, todėl tokie požymiai kai karščiavimas ir viduriavimas, kuriuos šiaip retai kada sukelia dantų dygimas, priskiriami būtent šiai priežasčiai. Tačiau kartais kūdikiui dantų dygimas sukelia problemų: jam palengvėja kamšant šaltus ir kietus daiktus. Tinka specialūs žiedai dantims, kuriuose yra skysčio ir jį galima užšaldyti. Jei dygstant dantims skauda stipriau, šeimos gydytojas gali skirti paracetamolio arba nuskausminamojo tepalo.   Dantų priežiūros rekomendacijos: Tikslas – neleisti vaiko dantims gesti, nes jam gali skaudėti. Reikėtų: ü  Neduoti kūdikiui krūties tarp maitinimų: jeigu ant vaiko dantų nuolatos bus pieno, juose gali atsirasti skylučių. ü  Skatinti vaiką gerti kuo daugiau vandens: tuo metu, kai negeria pieno ir neduoti jam saldintų vaisių sulčių. ü  Visas šviežias vaisių sultis atskiesti dideliu kiekiu vandens: duoti jas gerti ne iš buteliuko, bet iš puodelio. ü  Patikrinti, kad visi vaiko kramtomi žaislai būtų minkšti ir tvirti: tik ne kieti ir aštrūs. ü  Parodyti vaiką odontologui: jeigu ant jo dantukų matyti baltų, geltonų ar rudų dėmių. ü  Nepalikti buteliuko lovelėje: neleisti naudoti kaip čiulptuko. Jeigu buteliuko reikia vaikui nuraminti, pripilti į jį vandens.   Straipsnis parengtas remiantis:

1. 1.Balčiauskas, L. (2013). Nėštumas ir naujagimio priežiūra. Vilnius: „Aktėja“.

 

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Vaida Merkelytė