Pasaulinę astmos dieną rengia Visuotinė kovos su astma iniciatyva (GINA), kiekvienais metai gegužės mėnesį. Pasaulinės astmos dienos minėjimu siekiama visuomenės supratimo ir pagarbos kitų kvėpavimui, sunkios ligos prevencijos bei pacientų ir sveikųjų piliečių informuotumo.

Visame pasaulyje atlikti tyrimai aiškiai parodė, kad astma ir kiti alerginiai susirgimai tampa dažnesni. Tai atspindi ne tik epidemiologiniai tyrimai, bet ir hospitalizacijų skaičius bei medikamentų vartojimas. Nors jau seniai pripažinta, kad astma yra liga, kuriai būdinga savaime ar gydant praeinanti išplitusi kvėpavimo takų obstrukcija, moksliniai tyrimai per pastarąjį dešimtmetį dar kartą patvirtino, kad esantis kvėpavimo takų uždegimas yra vyraujanti priežastis, sukelianti kvėpavimo takų funkcijos sutrikimą.

Astma yra lėtinė uždegiminė liga, atsiranda kvėpavimo takų struktūriniai pokyčiai, dėl kurių padidėja jautrumas įvairiems dirgikliams ir, laikui bėgant, galimas laipsniškas plaučių funkcijos pablogėjimas. Astma dažniausiai prasideda ankstyvoje vaikystėje ir gali trukti visą gyvenimą. Genetika gali nulemti galimybę susirgti astma ir atsaką į vaistų poveikį. Labai svarbi jų sąveika su aplinkos faktoriais. Ligai reikšminga organizmo sensibilizacija (įsijautrinimas) įvairiems aplinkos alergenams, pvz., namų dulkių erkėms, kačių ir šunų epidermiui, tarakonams, augalų žiedadulkėms, pelėsiams. Dusulio priepuolius gali išprovokuoti fizinis krūvis, aštrūs kvapai, rūkalų dūmai, šaltis, stresas. Dažnai astmos paūmėjimus išprovokuoja virusinė kvėpavimo takų infekcija. Astma yra glaudžiai susijusi su kitomis atopinėmis ligomis (alergine sloga, atopiniu dermatitu).

Kaip ir visų lėtinių uždegiminių ligų, jos eiga gali svyruoti nuo lengvos ir su pertrūkiais iki sunkios ir pastovios. Taigi jos poveikis individo gyvenimo kokybei gali keistis per gyvenimą. Tačiau, jei astma yra teisingai diagnozuota ir tinkamai gydoma, dauguma pacientų gali gyventi normalų gyvenimą, nors daugeliui reikės reguliariai vartoti vaistus, kad tai būtų.

Astmos prevencija

Astmos priepuolius sukeliančių rizikos faktorių nustatymas ir atitinkamo alergeno ar dirgiklio pašalinimas iš sergančio žmogaus aplinkos gali sumažinti simptomų ir hospitalizacijų dėl astmos dažnį, medikamentų poreikį. Tačiau alergenus šalinti reikia kai yra įrodymų (pvz., teigiami odos dūrio mėginiai), kad žmogus tikrai alergiškas tam konkrečiam alergenui. Jei ne, tai alergeno šalinimas nerekomenduotinas.

Alergenų ir dirgiklių šalinimas:

• Namų dulkių erkės. Patalynę bei apklotus vieną kartą per savaitę reikia skalbti karštame vandenyje (>55oC). Čiužinius bei pagalves apsaugoti su orui nepralaidžia danga. Pašalinti kilimus, ypač iš miegamojo. Vengti baldų su medžiaginiais apmušalais. Skalbti užuolaidas bei minkštus žaislus. Jei įmanoma, naudoti vakuuminius siurblius su filtrais.
• Gyvūnų alergenai. Reikėtų nelaikyti gyvūnų namie. Jei negalima ar nenorima atsisakyti šeimos augintinio, tuomet reikia neleisti jo į miegamąjį, dažnai maudyti.
• Tarakonų alergenai. Reguliariai valyti patalpas, kuriose yra tarakonų. Reikia naudoti pesticidus (bet būtina užtikrinti, kad tuo metu kai naudojami pesticidų aerozoliai sergančiojo astma nėra namie, o prieš jam grįžtant patalpos yra gerai išvėdintos).
• Grybų sporos ir žiedadulkės. Reikia uždaryti langus ir duris, būti namie, kai pelėsių ir žiedadulkių nustatoma didžiausi kiekiai. Gali būti naudingas oro kondicionavimas, kondicionuojama patalpa yra palaikoma švari.

Bendros priemonės:

• Tabako rūkymas. Reikia mesti rūkyti. Nerūkyti kambariuose, kuriuose būna astma sergantys vaikai. Vengti viešų vietų, kur rūkoma.
• Patalpų oro teršalai. Visų krosnių bei židinių ventiliacija turi būti į lauką. Reikia gerai vėdinti patalpas. Vengti namų ūkyje naudoti purškiklius ir lakus.
• Peršalimai ir kitos virusinės kvėpavimo takų infekcijos. Sergantieji astma kasmet turėtų būti skiepijami nuo gripo. Tęsti priešuždegiminį gydymą keletą savaičių, kad būtų užtikrinta pakankama kontrolė.
• Fizinis aktyvumas. Vengti nereikėtų, bet reikalingi medikamentai prieš fizinį krūvį skirti trumpo ar ilgo veikimo inhaliuojamų β2 agonistų ar kromoglikato, o treniruotės ir apšilimas gali sumažinti simptomus.

Straipsnis parengtas remiantis:

1. Clark, H. R. (2009). Kaip išsigydyti visas ligas. Kaunas: „Mijalba“.
2. http://www.bronchineastma.lt/

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė