Liepos 25 – oji Pasaulinės skendimo prevencijos diena
Vanduo yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Nuo 2021 m. kasmet liepos 25 d. minima Pasaulinė skendimo prevencijos diena. Ši pasaulinė iniciatyva yra galimybė priminti mirčių paskendus tragišką ir ilgalaikį poveikį šeimoms ir bendruomenėms bei pasiūlyti gyvybę gelbstinčius sprendimus.
2022 m. Pasaulinės skendimo prevencijos dienos tema – „Nors viena priemonė skendimo prevencijai“, o rekomenduojamas šūkis – „Nuskęsti gali bet kas, bet neturėtų niekas!“.
Kasmet pasaulyje nuskęsta 236 000 žmonių, ir tai nėra galutinis skaičius, nes neįtrauktos su transportu susijusios žūtys vandenyje ir potvynio aukos. Vien potvyniai paveikia milijonų žmonių gyvenimus visame pasaulyje. Daugiau nei 90 % mirčių paskendus įvyksta upėse, ežeruose, šuliniuose ir buitinėse vandens laikymo talpyklėse. Skirtumas tarp šalių, kuriose yra mažiausias ir didžiausias paskendimo rodiklis, siekia net 68 kartus. Daugiausia žmonių paskęsta mažiau išsivysčiusiose šalyse, ypač kaimo vietovėse.
Paskendimas yra viena iš dešimties pagrindinių 1–24 metų vaikų ir jaunuolių mirties priežasčių. 2021 m. Lietuvoje paskendo 144 žmonės, t. y. daugiau nei 5 atvejai 100 000 gyventojų. Nors skendimų per pastaruosius 20 metų Lietuvoje labai sumažėjo, tačiau Lietuva vis dar priskiriama prie tų šalių, kuriose situacija yra labai bloga ir reikia imtis neatidėliotinų priemonių ją gerinti.
KAS VYKSTA KAI SKĘSTAME?
Kai skęstantysis panyra į vandenį ir ten būna labai trumpai, jo gerklos spazmuojamos (gerklų spazmas yra apsauginis refleksas) ir vandens į plaučius nepatenka. Tuo tarpu į burną patekęs vanduo nuryjamas ir keliauja į skrandį. Jei toks kvėpavimo sulaikymas užtrunka ilgiau, tarkim dėl ilgesnio panirimo į vandenį - smegenims pradeda trūkti oro. Panirimui vandenyje užsitęsus gerklos atsipalaiduoja ir tuomet patenka vandens į plaučius. Mirtis šiuo atveju ateina dėl to, kad žmogus negauna deguonies per plaučius, visiems organams pradeda trūkti deguonies, dėl deguonies bado sustoja plakusi ir širdis.
IŠVENK SKENDIMO - BŪK SAUGUS VANDENYJE IR ŠALIA VANDENS
1.Būdami su nemokančiu plaukti vaiku šalia vandens ar vandenyje, nenutolkite nuo jo toliau nei pasiekia jūsų rankos.
2.Plaukiokite saugiose vandenyse, kuriuos prižiūri gelbėtojai.
3.Jei namuose auga mažamečiai nemokantys plaukti vaikai, siekdami juos apsaugoti, aptverkite namų baseinus ar tvenkinius iš visų pusių tvora.
4.Vaikai, nepatyrę plaukikai, taip pat asmenys, kurie plaukia vandens transportu privalo dėvėti liemenes būdami šalia ar ant vandens.
5.Išmokite plaukti patys ir kuo anksčiau išmokykite plaukti savo vaikus
6.Apsilankykite saugumo vandenyje ir gaivinimo kursuose, kad būtumėte pasiruošę pačiai blogiausiai situacijai.
Kasmet pasaulyje nuskęsta 236 000 žmonių, ir tai nėra galutinis skaičius, nes neįtrauktos su transportu susijusios žūtys vandenyje ir potvynio aukos. Vien potvyniai paveikia milijonų žmonių gyvenimus visame pasaulyje. Daugiau nei 90 % mirčių paskendus įvyksta upėse, ežeruose, šuliniuose ir buitinėse vandens laikymo talpyklėse. Skirtumas tarp šalių, kuriose yra mažiausias ir didžiausias paskendimo rodiklis, siekia net 68 kartus. Daugiausia žmonių paskęsta mažiau išsivysčiusiose šalyse, ypač kaimo vietovėse.
Paskendimas yra viena iš dešimties pagrindinių 1–24 metų vaikų ir jaunuolių mirties priežasčių. 2021 m. Lietuvoje paskendo 144 žmonės, t. y. daugiau nei 5 atvejai 100 000 gyventojų. Nors skendimų per pastaruosius 20 metų Lietuvoje labai sumažėjo, tačiau Lietuva vis dar priskiriama prie tų šalių, kuriose situacija yra labai bloga ir reikia imtis neatidėliotinų priemonių ją gerinti.
KAS VYKSTA KAI SKĘSTAME?
Kai skęstantysis panyra į vandenį ir ten būna labai trumpai, jo gerklos spazmuojamos (gerklų spazmas yra apsauginis refleksas) ir vandens į plaučius nepatenka. Tuo tarpu į burną patekęs vanduo nuryjamas ir keliauja į skrandį. Jei toks kvėpavimo sulaikymas užtrunka ilgiau, tarkim dėl ilgesnio panirimo į vandenį - smegenims pradeda trūkti oro. Panirimui vandenyje užsitęsus gerklos atsipalaiduoja ir tuomet patenka vandens į plaučius. Mirtis šiuo atveju ateina dėl to, kad žmogus negauna deguonies per plaučius, visiems organams pradeda trūkti deguonies, dėl deguonies bado sustoja plakusi ir širdis.
IŠVENK SKENDIMO - BŪK SAUGUS VANDENYJE IR ŠALIA VANDENS
1.Būdami su nemokančiu plaukti vaiku šalia vandens ar vandenyje, nenutolkite nuo jo toliau nei pasiekia jūsų rankos.
2.Plaukiokite saugiose vandenyse, kuriuos prižiūri gelbėtojai.
3.Jei namuose auga mažamečiai nemokantys plaukti vaikai, siekdami juos apsaugoti, aptverkite namų baseinus ar tvenkinius iš visų pusių tvora.
4.Vaikai, nepatyrę plaukikai, taip pat asmenys, kurie plaukia vandens transportu privalo dėvėti liemenes būdami šalia ar ant vandens.
5.Išmokite plaukti patys ir kuo anksčiau išmokykite plaukti savo vaikus
6.Apsilankykite saugumo vandenyje ir gaivinimo kursuose, kad būtumėte pasiruošę pačiai blogiausiai situacijai.
PASTEBĖK SKĘSTANTĮ ŽMOGŲ IR KVIESK PAGALBĄ
1.Skęstantieji rodo atpažįstamus ženklus: dažniausiai skęstantieji kovoja vandens paviršiuje, kol turi jėgų šaukia, mojuoja rankomis, dažniausiai jų kūnas yra vertikalioje padėtyje, kai pavargsta- rankos būna nuleistos ir neiškyla virš vandens paviršiaus, jos atlieka neefektyvius mynimo ar spyrimo judesius, galūnių judesiai yra neefektyvūs arba mažai efektyvus, todėl auka nejuda iš vietos arba juda labai mažai.
2.Svarbu žinoti, kad skęstantysis gali nemojuoti ir nesišaukti pagalbos.
3.Liepkite konkrečiam žmogui iškvieti pagalbą, jei pats liekate su auka
4.Paprašykite praeivių, kad padėtų jums nepamesti skęstančiojo iš akiračio.
PADĖKITE SKĘSTANČIAJAM PLŪDURIUOTI, KAD BŪTŲ IŠVENGTA PANIRIMO Į VANDENĮ
Kai padedate kitam:
1.Sustabdykite skendimą, skatinkite plūduriavimą.
2.Stenkitės skęstančiajam padėti būdamas krante, kad auka jūsų nenuskandintų.
3.Paduokite aukai ilgą šaką ar lązdą, kurių pagalbą galėtumėt partempti skęstantįjį į krantą.
Kai padedate sau:
1.Jei skęstate jūs - nepanikuokite.
2.Mojuokite ir šaukitės pagalbos ir kuo skubiau pradėkite plūduriuoti, kad išsaugotumėte jėgas.
JEI SAUGU – IŠTRAUKITE SKĘSTANTĮJĮ IŠ VANDENS
1.Pasistenkite ištraukti auką iš vandens nelipant į jį.
2.Padėkite aukai ištrūkti, duodami jiems patarimus kaip išsikapstyti iš vandens.
3.Skęstantįjį iš vandens traukite, tik kraštutiniu atveju, jei esate įsitikinęs, kad tai yra saugu jums.
4.Traukdami auką iš vandens naudokite plūdurą, gelbėjimo ratą ar kitą plūduriuojančią priemonę.
SUTEIK PIRMĄJĄ PAGALBĄ IR KREIPKIS Į MEDIKUS
1.Jei auka nekvėpuoja, pradėkite pradinį gaivinimą, būtinai su oro įpūtimais į burną.
2.Jei auka kvėpuoja, likite su ja kol atvyks medikai.
3.Kreipkitės į medikus, vykite į ligoninę, jei yra net ir nereikšmingų simptomų.
Visuomenės sveikatos specialistė,
vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą
Monika Balčiūnienė
vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą
Monika Balčiūnienė