Joniškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

Liepos 8- oji d. - TARPTAUTINĖ ALERGIJOS DIENA

ALERGIJA - ypač jautri žmogaus organizmo reakcija į jį patekusį alergeną, į kurį kiti žmonės nereaguoja. Manoma, kad alergija – civilizacijos liga. Alergijos atvejų nuolat daugėja. Alergizuoti gali įvairūs augalai, žiedadulkės, maistas, netgi šaltis. LIEPOS 8-OJI paskelbta Tarptautine alergijos diena. Ši diena skirta atkreipti dėmesį į alergijos priežastis. ALERGIŠKUMĄ SKATINA:

didėjanti aplinkos tarša;
nenatūralūs maisto produktai su vaistų ir buitinės chemijos medžiagų vartojimas;
netgi stresas.

Alergija gali išsivystyti ir tuomet, jei stengiamasi gyventi pernelyg steriliai, jei mama kūdikį saugo nuo bet kokių dulkių ir bakterijų. Tuomet jo imunitetas nuo pirmų dienų neišmoksta kovoti. Manoma, kad alergijos atveju organizmo šalinimo sistemos (kepenys, inkstai, virškinimo traktas) yra perkrautos, todėl organizmas toksinus šalina per odą (atopinis dermatitas, alerginis dermatitas, kontaktinis dermatitas ir kt.) ar per kvėpavimo takų gleivinę (alerginis rinitas, bronchinė astma). KAM PASIREIŠKIA ALERGIJA? Alergijos išsivystymui didelę reikšmę turi paveldimumas. Jeigu vienas iš tėvų yra alergiškas, tikimybė, kad vaikui išsivystys alergija yra apie 40 %. Jei alergiški abu tėvai, rizika padidėja iki 60–80 %. ALERGINĖ REAKCIJA GALI PASIREIKŠTI:

Odos bėrimais, niežuliu, tinimu;
Nosies simptomais: užgulimu, niežuliu, čiauduliu, sloga;
Akių simptomais: paraudimu, ašarojimu, niežuliu;
Kvėpavimo sistemos simptomais: dusuliu, kosuliu, švokštimu;
Virškinimo sistemos simptomais: pykinimu, vėmimu, pilvo skausmais, viduriavimu.

Sunkių alerginių reakcijų metu vienu metu gali pasireikšti net keli skirtingų tipų simptomai, gali nukristi kraujospūdis, žmogus gali netekti sąmonės – tokios reakcijos itin pavojingos, gali būti mirtinos. ALERGIJOS PAPLITIMAS Daugiau nei 40 % populiacijos patiria alerginių reakcijų vieną ar daugiau kartų per gyvenimą. Daugeliui žmonių pasireiškia silpni simptomai. Sunkūs alerginiai negalavimai pasireiškia 10–20 % populiacijos. Tarptautiniu mastu pastebima, kad alergijos atvejų skaičius pastaraisiais dešimtmečiais išaugo. Daug požymių rodo, kad didelės reikšmės tam turi gyvenimo būdas, pvz., pasikeitusi mityba arba aplinka (nesveikas patalpų klimatas ir užterštumas lauke). Taip pat įtakos turi sumažėjęs kontaktas su bakterijomis ir aplinkoje pasikeitusi bakterijų flora. GYDYMO BŪDAI Jei tik įmanoma, venkite kontakto su medžiagomis, į kurias reaguojate. Tačiau maisto produktų atveju tai gali būti sunku, o žiedadulkių – beveik neįmanoma. Todėl gali prireikti alerginius simptomus gydyti medikamentais. Alerginės reakcijos gali būti greitos (pasireiškia iš karto po kontakto su alergenu) ir lėtosios (pasireiškia vėliau). Pagal tai, kokio tipo reakcija įtariama, gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas parenka tinkamiausią tyrimą alergijai nustatyti. Greito tipo alergija nustatoma odos dūrio mėginiais, kraujo tyrimais, o lėto tipo – odos lopo testais. LITERATŪRA:

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Lolita Gulbinaitė