Visame pasaulyje nuolat auga mokslo susidomėjimas juoku, o įvairiausi tyrimai patvirtina teigiamą juoko poveikį sveikatai. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) statistinius duomenis nustatyta, kad linksmi žmonės net 40 proc. rečiau serga širdies ir kraujagyslių ligomis.

Juokas pradeda vystytis nuo kūdikio šypsenos kaip nevalingas refleksas ir primityvi reakcija bei nesąmoningas artikuliavimas, kuriame dalyvauja pasąmonė ir žmogaus kūnas. Šis refleksas taip pat suveikia tuomet, kai žmogus yra kutenamas. Pirmą naujagimio juoką išgirstame tik po mėnesio nuo gimimo.
Juokiantis žmogaus organizme vyksta daugybė biocheminių bei fiziologinių pokyčių. Pirmiausia yra išjudinama beveik 80 raumenų grupių. Juokiantis susitraukia krūtinės, pečių bei diafragmos raumenys, o įsitempę pilvo preso raumenys masažuoja visus pilvo organus. Svarbu, kad juokas būtų daugiau pilvinis, o ne krūtininis. Besišypsant susitraukia veido raumenys ir lūpų kampučiai kilsteli aukštyn. Taip veidas nuolat tonizuojamas, nes priteka daugiau kraujo ir vyksta natūralus veido patempimas bei tiesioginis kraujotakos aktyvinimas, daugiau deguonies patenka į smegenis. Juokiantis valosi plaučiai, gilėja įkvėpimas, o iškvėpimo metu oras labai greitai (apie 100 km/val. greičiu) išstumiamas iš plaučių (alveolių) ir jie apsivalo nuo anglies dvideginio bei kvėpavimo takuose esančių gleivių. Dujų apykaita pagreitėja nuo 3 iki 4 kartų. Tai padeda atsikosėti ir lengvai išsivalyti plaučiams nuo skreplių bei palengvinti kvėpavimo takų negalavimus. Taip pat pagerėja visų audinių bei organų aprūpinimas krauju, padidėja raudonųjų kraujo kūnelių ir deguonies kiekis, normalizuojasi kraujospūdis, sumažėja cholesterolio, cukraus kiekis kraujyje bei galvos skausmas, pagerėja savijauta, gaminasi vitaminas C, padaugėja imunoglobulino, stiprėja imunitetas. 

Juokas – tik žmogui būdinga savybė. Pasirodo, kad žmogaus kūnas neskiria dirbtinio juoko nuo nuoširdaus, todėl visai nesvarbu, ar juokiamasi iš anekdoto, ar jogos treniruotėje – poveikis organizmui yra visiškai analogiškas.
Juokas yra išimtinai tik žmogui būdinga savybė – gyvūnai nesijuokia. Kaip ir iš ko juokiamasi, yra užkoduota genuose.
Nustatyta, kad dažniausiai juokiasi vaikai nuo vienerių iki penkerių metų (apie 400 kartų per dieną), o suaugusieji (sulaukę 30 metų) – vos 15. Moterys juokiasi 1,5 karto dažniau negu vyrai. Deja, su amžiumi žmonės vis labiau praranda sugebėjimą džiaugtis, šypsotis bei juoktis. Grimzdami į liūdesį ir neviltį, jie teisinasi, kad džiaugtis nėra kuo bei juokiasi vos 6 min. per dieną.  
Profesionalūs ekspertai pagal sudarytą  juoko klasifikaciją nesunkiai gali apibūdinti net žmogaus charakterį. Juoko metu išleidžiami įvairūs garsai turi net keletą žmogų apibūdinančių atspalvių. Žmogus juokdamasis dažniausiai taria šiuos garsus:

Cha cha cha – pats nuoširdžiausias ir einantis iš širdies juokas atvira burna, pilnas džiaugsmo ir harmonijos su aplinkiniu pasauliu. Taip juokiasi geri ir linksmi žmonės. Dažniau taip juokiasi moterys.

Chu chu chu – kažką slepiantis, su išankstiniu nusistatymu.

Cho cho cho – kritiškas, besityčiojantis, grasinantis.

Chi chi chi – ironiškas, piktavališkas, gudrus, sarkastiškas.

Che che che – gudruoliškas, laikantis distanciją su pašnekovu.

Nors juokas ir naudingas sveikatai, tačiau medikai įspėja, kad ilgai juoktis nerekomenduojama:
•   po operacijų;  
•    turint bambos, diafragmos, kirkšnies, stemplės angos, pilvo sienos, stuburo bei kitokias įgimtas ar įgytas išvaržas;
•   sergant kai kuriomis akių ligomis (kai gresia tinklainės atšokimas ir kt.);
•   sergant tuberkulioze, pneumonija;
•   sergant plaučių pneumotoraksu (oro susikaupimas pleuros ertmėje) ar emfizema (oro susikaupimas organuose) ir kt.;
•   gresiant persileidimui.

Kartais būna tokių situacijų, iš kurių tikrai neima juokas, bet vardan savo sveikatos privalome išmokti sąmoningai valdyti emocijas bei atlaikyti socialinį ar kitokį spaudimą, sugebėti pakeisti požiūrį į įvykius, problemas ar stresą. Geriausias ir nieko nekainuojantis vaistas, visada esantis šalia – tai nusišypsoti bei nuoširdžiai nusijuokti. JAV jau seniai šypsena ir juokas tapo viena iš sveiko gyvenimo būdo detalių. Pripildykite savo gyvenimą, aplinką ir namus įvairiais džiaugsmą bei malonumą teikiančiais užsiėmimais, istorijomis ar veiklomis. Rinkitės linksmus kino filmus, komedijas, kultūrinius renginius. Daugiau skaitykite pozityvią ir linksmą spaudą, knygas. Praleiskite daugiau laiko su pozityviai nusiteikusių bei šmaikščių žmonių kompanija. Dūkite su savo mylimais vaikais, praleiskite daugiau laiko su augintiniais. Fiksuokite daugiau linksmų istorijų, anekdotų, atsitikimų. Pakilkite aukščiau buities, neliežuvaukite ir nepavydėkite. Harmonija ir simbiozė su gamta bei artimaisiais greitai duos teigiamų rezultatų, pagerins savijautą ir suteiks didelį šansą apsisaugoti nuo įvairių sveikatos sutrikimų bei pagerins gyvenimo kokybę. Nei vienoje vaistinėje jūs nenusipirksite šio unikalaus vaisto, bet panaudodami jį sau ir aplinkiniams suteiksite neįkainojamą dozę gyvenimo džiaugsmo, laimės ir sveikatos.

Dalai Lama: „Jei jūs galvosite vien apie negatyvius dalykus, jums tai nepadės ieškoti sprendimų ir sugriaus dvasios ramybę. Man patinka šypsenos ir aš trokštu matyti kuo daugiau šypsenų – tikrų šypsenų. Tačiau jei mes norime tų šypsenų, mes turime kurti pagrindą joms atsirasti“.  

Pagal Sveikatos mokymų ir ligų prevencijos centro informacinę medžiagą
parengė Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė