Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, seksualinė sveikata yra labai svarbi bendrai asmenų, porų ir šeimų sveikatai ir gerovei bei bendruomenių ir šalių socialinei ir ekonominei plėtrai. Gera seksualinė sveikata yra nesuderinama su lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI).
Lytiškai plintančios ligos priklauso tų ligų grupei, apie kurias mes mieliau nutylime arba kalbame pašnibždomis. Iškreipti vaizdiniai ir žinių apie šias ligas stoka, sukelia bereikalingą įtampą, nerimą ar baimę.
 
Lytinę sveikatą ypač pablogina lytiškai plintančios infekcijos. Yra apie 30 įvairių lytinių santykių metu plintančių infekcijų, kuriomis užsikrečiama lytinių santykių metu. Galimi ir kiti užsikrėtimo būdai, kai užsikrėtusios motinos infekciją perduoda kūdikiams (nėštumo, gimdymo ar žindymo metu), vartojant narkotikus (dalijantis užkrėstais švirkštais, adatomis ir kt.), propaguojant rizikingą seksualinę elgseną (dažna lytinių partnerių kaita, lytiniai santykiai su atsitiktiniu, nepažįstamu asmeniu, apsaugos priemonių (prezervatyvų) nenaudojimas ir pan. LPI plitimą labiausiai sąlygoja informacijos apie lytinius santykius bei kontracepciją supratimo stoka, alkoholis, narkotikai. Tarptautiniais duomenimis svarbiausios rizikos grupės, tarp kurių daugiausia užregistruojama LPI, yra jaunimas ir vyrai, turintys lytinius santykius su vyrais.
 
Pagrindinės lytiniu keliu plintančios infekcijos yra chlamidinė infekcija, chlamidiozė, gonokokinė infekcija, lytinių organų herpesvirusinė infekcja, sifilis, trichomonozė, virusinis hepatitas B, žmogaus papilomos virusinė infekcija, ŽIV-žmogaus imunodeficito virusas. LPI yra aktuali visuomenės sveikatos problema, nes yra didelis sergančiųjų skaičius, susijęs su LPI pasekmėmis, tai reprodukcinės sistemos infekcijos, gimdos kaklelio vėžys, įgimtas sifilis, ektopinis (už gimdos ribų) nėštumas, nevaisingumas ir kt. Dauguma LPI (sifilis, gonorėja, chlamidiozė ir kt.) yra pagydomos, o kitos (ŽIV infekcija, herpesas ir kt.) – lėtinės ir neišgydomos, tačiau jų eiga gali būti kontroliuojama. Labai svarbu anksti pastebėti LPI požymius ir kreiptis į gydymo įstaigą.
 
 Pagrindiniai LPI simptomai yra:
 • išskyros iš šlapimo - lyties organų (moterims jų pagausėja), jų spalva įvairi – nuo geltonai žalsvos iki permatomos;
 • skausmingas ar deginantis jausmas šlapinimasis;
 • baltos apnašos varpoje, vaginoje ar burnoje;
 • bėrimai lyties organų srityje;
 • padidėję kirkšnių limfmazgiai;
• skausmingumas kapšelyje, pilvo apačioje;
 • kraujo pasirodymas po lytinių santykių.
 
Kai kurios LPI gali neturėti simptomų, todėl jas tiksliai diagnozuoti galima tik specialiais tyrimais. LPI tyrimui atlikti imamas mėginys (paimama išskyrų) iš varpos, vaginos ar gimdos kaklelio, kartais iš burnos, išeinamosios angos. Kai kurioms infekcijoms (pvz. sifilio, ŽIV ir kt.) išsiaiškinti imamas kraujas iš venos.
LPI diagnozuoja ir gydo gydytojai. Pradėtą gydymo kursą visada reikia pabaigti, nors susirgimo simptomai gali išnykti anksčiau. Susirgus ar gydymo metu reikėtų vengti lytinių santykių. Po gydymo visada rekomenduojama pakartotinai atvykti pasitikrinti pas gydytoją.
Asmuo, užsikrėtęs LPI, kitus asmenis gali užkrėsti nuo užsikrėtimo momento, netgi neturėdamas jokių susirgimo požymių. LPI gydymas gali būti sėkmingas tik kartu gydant lytinį partnerį, todėl jį reikia informuoti apie susirgimą.
 
Profilaktika
1. Venkite atsitiktinių lytinių santykių su nepažįstamais ar mažai pažįstamais asmenimis, ypač esant neblaiviems.
2. Venkite seksualinės daugiapartnerystės, prostitucijos, homoseksualizmo.
3. Nesant tikram dėl partnerio sveikatos, susilaikykite nuo lytinių santykių ar jų metu naudokite prezervatyvą. Žinokite, kad prezervatyvas apsaugo ne nuo visų ligų.
4. Esant bent mažiausiam įtarimui dėl galimo užsikrėtimo kreipkitės į gydytoją.
5. Anksti pradėtas gydymas gali apsaugoti nuo komplikacijų.
 

Pagal Užkrečiamųjų ligų ir AIDS informaciją pranešimą
 parengė visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Monika Balčiūnienė