Maistas: ką mes darome su juo, o jis su mumis?
Š.m. spalio 15 d. vyko Guodos Azguridienės paskaita „Maistas: ką mes darome su juo, o jis su mumis“. Renginys buvo skirtas paminėti Pasaulinę maisto dieną (spalio 16 d.), siekiant informuoti visuomenę apie sveiką mitybą.
Guoda Azguridienė yra ekonomikos mokslų daktarė, dėsto Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute. 2007 m. su bendraminčiais įsteigusi įmonę „Sveiki produktai“ (dabar „Livinn"), šiuo metu yra jos Valdybos narė ir asortimento vadovė. Autorė penkiolika metų rašo straipsnius sveikos gyvensenos ir socialinėmis temomis Lietuvos bei užsienio leidiniams. Yra išleidusi dvi knygas, pirmoji – „Auksinės žuvelės ilgesys“ – skirta ekonomikos bei visuomenės klausimams, kuriuos autorė nagrinėjo daugiau nei dešimt metų dirbdama ekonomikos analitike. Antroji knyga „Maistas. Ką mes darome su juo, o jis su mumis“. Knyga siekia padėti žmonėms susigaudyti didelėje maisto teorijų ir rekomendacijų įvairovėje ir, svarbiausia, kaip pasirinkti pačiam.
Keletas Guodos Azguridienės patarimų:
• Perkant aliejų, pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį, kokiu būdu jis buvo išgautas. Rafinuotame aliejuje nėra nieko naudingo - nei mikroelementų, nei vitaminų, nei naudingųjų riebalų rūgščių. Jo pagrindiniai privalumai - maža kaina ir ilgas galiojimo laikas. Tačiau tai nėra privalumai sveikos mitybos požiūriu. Rafinuoto aliejaus negalima netgi kepimui. Kadangi jis neturi jokio specifinio skonio, mes nejaučiame, kiek suvalgome ir linkstame suvalgyti per daug.
Nerafinuotuose aliejuose yra nesočiųjų riebalų rūgščių, kurių būtinai reikia mūsų organizmui - omega 3, omega 6, omega 9. Jei šių rūgščių trūksta, suprastėja oda, skilinėja nagai, silpsta imunitetas, gali sutrikti atskirų organų ar jų sistemų veikla. Dažniausiai trūksta omega 3 - šių rūgščių yra linų sėmenų, kanapių ir moliūgų aliejuose, taip pat žuvų taukuose.
• Jei norite ne troškinti, o kepti maistą, geriausiai tinka kokoso aliejus ir valytas sviestas (ghi). Valyto sviesto galime patys pasigaminto iš įprasto sviesto, pakaitinę jį ant ugnies, kol nusėda baltyminės nuosėdos ir riebalai nuskaidrėja. Dar kepti galima ant nerafinuoto palmių ir žemės riešutų aliejaus.
• Renkantis iš kur pirkti ir kokią duoną reikia žinoti, kad pramonėje duona dažnai yra cheminėmis medžiagomis kildinama, purinama, skaninama ir pridedama konservantų, kad būtų pigesnė gamyba ir ilgesnis jos galiojimo laikas. Juoda duona yra labai geras produktas. Bet geros raugintos duonos reikia paieškoti.
• Tai, kas kepta iš baltų kvietinių miltų, sveikatai nėra naudinga - maisto piramidėje baltų miltų gaminiai taip pat atsiduria viršuje. Kepdami pyragus galėtume maišyti rupesnius ir baltus miltus. Taip pat galima paieškoti speltos miltų - šie grūdai netgi smulkiai sumalti nepraranda vitaminų ir mineralų.
Pasak Guodos Azguridienės, sveikai maitintis reikėtų pradėti:
• Apgalvojant ką valgote ir kodėl valgote. Išmesti iš raciono bent vieną kitą kenksmingą dalyką - prieskonius su natrio gliutamatu, rafinuotą aliejų, o cukraus ir baltų miltų gaminius valgyti tik per šventes.
• Atkreipiant dėmesį ne tik ką, bet ir kaip valgome. Valgis turėtų būti šviežias, nešaldytas ir pagamintas pačių.
• Valgant reikėtų neskaityti, nežiūrėti televizoriaus ir nespręsti darbo reikalų. Emocijos maistą gali smarkiai pagadinti arba pagerinti.
Paskaitos metu klausytojai gavo daug vertingos informacijos apie maisto produktų etikečių skaitytą, natūralius ir pramoninius maisto produktus. Lektorė akcentavo, kad sveika mityba yra sąmoninga mityba, kai žmogus suvokia ką valgo. Svarbiausia reikia valgyti saikingai ir įvairų maistą. Paskaitos dalyviai buvo aktyvūs klausytojai ir uždavė daug klausimų. Po renginio visi norintys galėjo įsigyti knygą „Maistas. Ką mes darome su juo, o jis su mumis“ su autorės autografu.
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė
{joomplucat:56 limit=3|columns=1}