Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis gyvensena ir mityba daugiausiai nulemia mūsų sveikatą. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais Europos šalyse atliktų gyventojų mitybos tyrimų duomenys rodo, kad gyventojų mityba darosi vis prastesnė ir tai skatina vis daugiau sveikatos problemų, tokių kaip nutikimas, kraujotakos sistemos ligos, cukrinis diabetas.

Gyventojai renkasi pigesnius, biologiškai mažiau vertingus, greitai paruošiamus maisto produktus, o tai neigiamai atsiliepia sveikatai. Subalansuoto maitinimosi problema labai aktuali šiuolaikinėje visuomenėje, kai produktų pasiūla yra didžiulė, tačiau jų kokybė ne visada atitinka organizmo poreikius.
Netinkamai maitinantis, maisto papildai gali būti rekomenduojami kaip papildomas maistinių medžiagų šaltinis. Kompensuoti šių medžiagų stygių galima vartojant maisto papildus bei medicininės paskirties maisto produktus, turinčius įvairių biologiškai veiklių medžiagų. Šiandien maisto papildų bei medicininės paskirties maisto produktų pasirinkimo galimybės labai plačios – nuo visiems puikiai žinomų vitaminų ar mineralų preparatų iki daugiakomponenčių produktų, turinčių įvairiausių biologiškai veiklių medžiagų.
Maisto papildus tikslinga vartoti asmenims, kuriems yra padidėjęs maistinių medžiagų poreikis arba aprūpinimas jomis yra nepakankamas: nėščioms ir maitinančioms moterims, vaikams ir paaugliams, profesionaliems sportininkams, pagyvenusiems žmonėms bei sergantiems lėtinėms ligomis.

Maisto papildas – tai maisto produktas, skirtas papildyti įprastą maisto racioną ir kuris vienas arba derinyje su kitomis medžiagomis yra koncentruotas maistinių ar kitų medžiagų, turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį, šaltinis.
Maisto papildai rinkai tiekiami dozuotomis formomis – kapsulėmis, pastilėmis, piliulėmis, tabletėmis, kitomis panašiomis formomis bei miltelių maišeliais, ampulėmis, buteliukais su lašų dozatoriais bei kitomis panašiomis skysčių ir miltelių, skirtų vartoti mažais dozuotais kiekiais, formomis.
Maisto papildai tai preparatai, kurie savo sudėtyje turi tam tikrą koncentruotų medžiagų kiekį: vitaminų, mineralų, aminorūgščių ir įvairių žolelių mišinių. Maisto papildai praturtina žmogaus mitybos racioną ir aprūpina organizmą papildomomis medžiagomis, tačiau tai nėra maisto pakaitalas. Maisto papildų paskirtis yra stiprini organizmo gyvybines funkcijas, imunitetą ir apsaugoti organizmą nuo traumų ir sveikatos sutrikimų.

Vitaminai
Vitaminai yra biologiškai aktyvūs organiniai junginiai, labai svarbūs medžiagų apykaitai ir gyvybinėms organizmo funkcijoms palaikyti. Jų negali pakeisti jokie kiti junginiai. Žmogus vitaminų gauna su maistu, kai kuriuos iš jų (pvz., B1, B12) sintetina žarnyno bakterijos. Jei žmogus sveikas ir tinkamai maitinasi, vitaminų stygiaus nebūna arba jis būna labai retai. Vitaminų poreikis padidėja augant jaunam organizmui, moterims menstruacijų ir nėštumo metu, žindant kūdikį, taip pat esant stresinėms aplinkybėms, dirbant sunkų fizinį darbą ir pan.

Vitaminai ir jų veikliosios funkcijos:
Vitaminas A (retinolis) – Regėjimo funkcijų gerinimas. Epitelinių audinių profilaktika.
Vitaminas D – Kalcio ir fosforo apytakos reguliacija; rachito, osteomaliacijos, kaulinio audinio atsistatymo profilaktikai.
Vitaminas E – Reprodukcinės sistemos profilaktika.
Vitaminas K – Kraujotakos sistemos profilaktika.
Vitaminas B1 (tiaminas) – Gerina nervinio ir raumeninio audinio aprūpinimą energija.
Vitaminas B2 (riboflavimas) – Burnos ir virškinamojo trakto gleivinės uždegimų rizikos mažinimas. Mažina odos bėrimų atsiradimo riziką.
Vitaminas PP (niacinas, nikotino rūgštis) – Odos, virškinamojo trakto ir CNS veiklos palaikymas. Cholesterolio mažinimas.
Folio rūgštis – Svarbus kraujodarai ir DNR sintezei, pasižymi antisklerotiniu poveikiu.
Vitaminas B12 (kobalaminas, ciankobalaminas) – Būtinas ląstelių medžiagų apykaitai, normaliai kraujodaros ir nervų sistemos funkcijai. Dideznės dozės slopina skausmą, alergiją ir gerina kraujotaką.

Mineralinės medžiagos
Mineralai – cheminiai elementai, reikalingi žmogaus organizmo fiziologiniams ir biologiniams procesams. Jie yra būtini palaikyti sveikatą. Mineralinės medžiagos kaip ir vitaminai yra būtinos medžiagos žmogaus mitybai. Jos reikalingos normalioms organizmo funkcijoms bei normaliems fiziologiniams procesams organizme vykti. Mineralinių medžiagų reikia beveik visoms organizmo gyvybinėms reakcijoms, jos reikalingos įvairių vitaminų, fermentų, hormonų apykaitai, kraujo kūnelių gamybai, ląstelių medžiagų apykaitai ir kt. Jos svarbios nervų sistemos veiklai, širdies raumens darbui, kraujo krešėjimui, endokrininių liaukų normaliai veiklai. Gaunant pakankamai mineralų, didėja organizmo atsparumas infekcinėms ligoms. Mineralų yra beveik visuose maisto produktuose, todėl valgant įvairų maistą galima patenkinti šių medžiagų poreikį. Šių medžiagų poreikis padidėja augančiam organizmui, nukraujavus, patyrus traumų, sergant kai kuriomis ligomis, dirbant sunkų fizinį darbą, intensyviai sportuojant.

Mineralinės medžiagos ir jų funkcijos:
Kalcis – Dantų ir kaulų struktūros profilaktika, reikalingas nervų sistemos veiklos palaikyme.
Magnis – Stiprina kaulus ir nervų sistemą. Kai jo trūksta gali sutrikti širdies veikla, traukti mėšlungis.
Geležis – Įeina į hemoglobino ir daugelio fermentų sudėtį.
Jodas – Svarbus normaliai skydliaukės veiklai.
Cinkas – Mažina reumatizmo, virškinamojo trakto opaligės išsivystymo riziką. Greitina nudegimų gijimą, stiprina regėjimą, skatina plaukų ir nagų augimą, palaiko reguliarų menstruacijų ciklą.
Natris – Svarbus vandens apykaitai, palaiko organizmo skysčių osmosinį slėgį.
Kalis – Pasižymi kraujospūdžio mažinančiu poveikiu.
Selenas – Vėžinių susirgimų išsivystymo rizikos mažinimas. Lėtina senėjimo procesus. Stiprina imuninę sistemą. Skatina plaukų augimą
Fluoras – Dantų ir kaulinio audinio sudedamoji dalis. Dantų ėduonies ir kaulų lūžių rizikos mažinimas.
Fosforas – Kaulų ir dantų sudėtinis komponentas.

Amino rūgštys
Iš aminorūgščių žmogaus organizme sintetinami baltymai – pagrindinė statybinė arba atnaujinamoji medžiaga. Aminorūgštys labai svarbios sveikos mitybos aspektu, kadangi jos dalyvauja baltymų ir gliukozės sintezėje, yra pagrindinis azoto šaltinis, rezervinis energijos šaltinis.

Amino rūgštys ir jų veikliosios funkcijos:
Kreatinas – stiprina raumenis, stimuliuoja jų augimą.
Taurinas – pasižymi stiprinančiu kretino poveikiu.
Inizolis – svarbus normaliai smegenų ir nervų sistemos veiklai, dalyvauja skaidant riebalus.
Karintinas – sumažina aminorūgščių išsiskyrimą, padeda deginti riebalus, skatina baltymų sintezę bei raumenų masės formavimą.

Į maisto papildų sudėtį įtraukiami ne tik vitaminai ir mineralai, bet ir tokios biologiškai aktyvios medžiagos kaip omega-3,6,9 rūgštys, Kofermentas Q10, bioflavonoidai, įvairios kilmės antioksidantai bei augaliniai koncentratai.
Kasdienė mityba, papildyta antioksidantais, gali ne tik lėtinti senėjimo procesus, bet ir padėti išvengti arba sumažinti riziką sirgti lėtinėmis ligomis, išlaikyti ląstelių vientisumą ir jų funkcijas.

ATMINKITE
Papildai nekompensuos prastos mitybos. Kasdien valgykite įvairų mastą – daug daržovių ir vaisių, neperdirbtų grūdų, aukštos kokybės baltymų turinčių produktų.
Saugokitės produktų nuo visų ligų. Kai kurie papildai yra labai reklamuojami, tačiau jų teigiamas poveikis sveikatai gali būti moksliškai nepatvirtintas.
Žmonės niekuo nesergantys dėl vitaminų vartojimo tūrėtų pasitarti su šeimos gydytoju. Kai kuriais atvejais papildai gali turėti nepageidaujamą poveikį.

Straipsnis parengtas remiantis:

1. Knašienė, J. (2006). Vitaminų evoliucija. Farmacija ir laikas.
2. Stanton R. (2008). Sveikos mitybos vadovas: maistas gydo, maistas kenkia. Vilnius: Alma littera.
3. http://sam.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/visuomenes-sveikatos-prieziura/mityba-ir-fizinis-aktyvumas-2/maisto-papildai
4. http://www.smlpc.lt/lt/mityba_ir_fizinis_aktyvumas/mityba/mityba_maisto_papildai_ir_sveikata.html  

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė