Metodinės priemonės pedagogams. Kaip atpažinti savižudybės krizę išgyvenantį paauglį ir jam padėti
Paauglystėje savęs žalojimas – itin paplitęs, o mokyklos – svarbi vieta, kurioje jaunimas sulaukia pagalbos. Savižala – tai sąmoningas elgesys ir veiksmai, kuriais asmuo tyčia kenkia arba siekia pakenkti savo kūnui ir sveikatai arba siekia sukelti pavojų savo gyvybei. Nors šio elgesio tikslas dažniausiai nėra savižudybė, savižala yra savižudybės riziką didinantis veiksnys, keliantis grėsmę žmogaus sveikatai ir gyvybei. Tyrimai rodo, kad savižala ypač dažnai pasireiškia paauglystės laikotarpiu.
Savižalos priežastys ir pasekmės
Savižalos priežastys yra daugialypės, t. y. žmogus gali žalotis dėl nepakeliamo emocinio skausmo, siekdamas sumažinti liūdesį, kaltę, pyktį, tuštumos jausmą, nerimą, paniką ir pan.
Savižala gali sukelti rimtų fizinių, emocinių ir socialinių pasekmių:
• emocinį atsiribojimą: žmonės linkę slėpti savižalą, jaučia gėdą ar baimę, kad jų nesupras. Dėl to jie gali jausti vienišumą, izoliuoti save nuo aplinkinių žmonių;
• pasikartojimo riziką: laikinas palengvėjimas skatina savižalos pasikartojimą;
• fizinę žalą: kyla pavojus rimtai susižeisti, patirti sunkių sveikatos komplikacijų;
• savižudybės riziką: neišmokus adaptyvių emocijų reguliavimo būdų, didėja depresijos, priklausomybių ir savižudybės rizika.
Kuo galite padėti paaugliui, mąstančiam apie savižudybę
Jeigu kyla minčių apie savižudybę, tikriausiai šis gyvenimo etapas jaunuoliui labai nelengvas. Šiuo metu gali būti išgyvenamas sunkus etapas: galbūt jaunuolis jaučia didžiulį nerimą, prarado viltį, kad kažkas gali pasikeisti, vidiniai išgyvenimai kunkuliuoja lyg katile, tačiau − tiek pats, tiek žmonės, kuriais jis pasitiki, gali padėti jam pasijausti geriau. Tokiu sunkiu laiku, reikėtų priminti jaunuoliui, kad tai, ką jis išgyvena šiuo metu, − laikina būsena, ir kad ateityje viskas gali pasikeisti, svarbu ieškoti pagalbos ar paramos.
Pastebėjus, jog jaunuolis mąsto apie savižudybę, gali kilti nerimo ir baimės jausmas. Tai visiškai normalu ir suprantama. Jeigu atpažinote bent menkiausius savižudybės ženklus, vertinkite tai rimtai, neišsigąskite, geriau imkitės iniciatyvos:
Savižalos priežastys ir pasekmės
Savižalos priežastys yra daugialypės, t. y. žmogus gali žalotis dėl nepakeliamo emocinio skausmo, siekdamas sumažinti liūdesį, kaltę, pyktį, tuštumos jausmą, nerimą, paniką ir pan.
Savižala gali sukelti rimtų fizinių, emocinių ir socialinių pasekmių:
• emocinį atsiribojimą: žmonės linkę slėpti savižalą, jaučia gėdą ar baimę, kad jų nesupras. Dėl to jie gali jausti vienišumą, izoliuoti save nuo aplinkinių žmonių;
• pasikartojimo riziką: laikinas palengvėjimas skatina savižalos pasikartojimą;
• fizinę žalą: kyla pavojus rimtai susižeisti, patirti sunkių sveikatos komplikacijų;
• savižudybės riziką: neišmokus adaptyvių emocijų reguliavimo būdų, didėja depresijos, priklausomybių ir savižudybės rizika.
Kuo galite padėti paaugliui, mąstančiam apie savižudybę
Jeigu kyla minčių apie savižudybę, tikriausiai šis gyvenimo etapas jaunuoliui labai nelengvas. Šiuo metu gali būti išgyvenamas sunkus etapas: galbūt jaunuolis jaučia didžiulį nerimą, prarado viltį, kad kažkas gali pasikeisti, vidiniai išgyvenimai kunkuliuoja lyg katile, tačiau − tiek pats, tiek žmonės, kuriais jis pasitiki, gali padėti jam pasijausti geriau. Tokiu sunkiu laiku, reikėtų priminti jaunuoliui, kad tai, ką jis išgyvena šiuo metu, − laikina būsena, ir kad ateityje viskas gali pasikeisti, svarbu ieškoti pagalbos ar paramos.
Pastebėjus, jog jaunuolis mąsto apie savižudybę, gali kilti nerimo ir baimės jausmas. Tai visiškai normalu ir suprantama. Jeigu atpažinote bent menkiausius savižudybės ženklus, vertinkite tai rimtai, neišsigąskite, geriau imkitės iniciatyvos:
- Praneškite mokyklos psichologui. Jis žinos, kaip padėti jaunuoliui, kurį ištiko nesėkmė, kuriam reikia pagalbos.
- Jeigu jaučiatės pasiruošęs (-usi), ieškokite galimybės atvirai ir nuoširdžiai su jaunuoliu pasikalbėti. Suteikus emocinę paramą ir pasirūpinus, kad jis jaustųsi svarbus ir suprastas, jaunuoliui galima padėti įveikti sunkumus.
Jeigu kalbatės su jaunuoliu, kuris mąsto apie savižudybę, atkreipkite dėmesį į žemiau pateiktus punktus:
1. Nebijokite kalbėti(s) atvirai, nevenkite žodžio „savižudybė“, tiesiai paklauskite, ar jaunuolis mąsto apie savižudybę. Paprašykite papasakoti, kodėl jam kyla tokių minčių.
2. Svarbu tai, kad Jums nebūtina rasti atsakymą ar visiškai suprasti, kodėl žmogus mąsto apie savižudybę. Kalbėjimasis jau parodo, kad šis jaunuolis Jums rūpi. Nuoširdus ir atviras pokalbis gali sušvelninti žmogaus, galvojančio apie savižudybę, jausmus. Pagalba savižudybės krizę išgyvenančiam paaugliui.
3. Nenuvertinkite žmogaus problemų ir ketinimų rimtumo. Venkite pasakymų, jog „viskas bus gerai“, nes apie savižudybę mąstančiam žmogui atrodo, jog tikrai taip nebus. Tokie pasakymai nuvertina situaciją, žmogus gali pasijusti neišgirstas ir nesuprastas. Parodykite nuoširdų rūpestį, nevertinkite ir nepatarinėkite, tiesiog išklausykite. Specialistai teigia, kad net griežtoką atkalbėjimą ar draudimą žudytis, nevilties apimtas jaunuolis gali suprasti kaip dėmesį ir rūpestį, patvirtinimą, kad rūpi kitam žmogui.
4. Neprisiimkite visos atsakomybės vienas (-a). Jau vien žinojimas apie kito žmogaus savižudiškas mintis – sunki našta, o pagalbos teikimas − reikalauja nemenkų pastangų ir vargina. Todėl, tokioje situacijoje, svarbu pasirūpinti ir savimi. Nebandykite visko daryti vienas (-a), pasitelkite pagelbėti kitus kolegas, kuriais pasitikite. Tai leis Jums pasidalinti atsakomybe ir bus lengviau ieškoti pagalbos.
5. Padėkite surasti psichikos sveikatos specialistą. Pokalbis, savižudiškų minčių turinčiam žmogui, − pirmasis žingsnis pagalbos link, tačiau gali prireikti ir profesionalios psichologinės pagalbos. Išklausę, parodę susirūpinimą, turėtumėte paskatinti kreiptis psichologinės pagalbos; galite padėti tą pagalbą organizuoti arba net pasisiūlyti palydėti, taip parodydami savo palaikymą.
6. Nepavykus įkalbėti, kreipkitės pagalbos į specialistus, pasitarkite, ką daryti. Specialistai pataria, jei žmogaus sveikatai ar gyvybei kilusi akivaizdi grėsmė (ėmėsi ar ketina imtis savižudybės veiksmų), reikia skambinti pagalbos numeriu 112 ir kviesti pagalbą arba vykti į artimiausios ligoninės priėmimo − skubios pagalbos skyrių. Jei šiuo metu žmogus saugus, kartu kreipkitės į psichikos sveikatos specialistą.
Metodinės priemonės pedagogams:
1. Nebijokite kalbėti(s) atvirai, nevenkite žodžio „savižudybė“, tiesiai paklauskite, ar jaunuolis mąsto apie savižudybę. Paprašykite papasakoti, kodėl jam kyla tokių minčių.
2. Svarbu tai, kad Jums nebūtina rasti atsakymą ar visiškai suprasti, kodėl žmogus mąsto apie savižudybę. Kalbėjimasis jau parodo, kad šis jaunuolis Jums rūpi. Nuoširdus ir atviras pokalbis gali sušvelninti žmogaus, galvojančio apie savižudybę, jausmus. Pagalba savižudybės krizę išgyvenančiam paaugliui.
3. Nenuvertinkite žmogaus problemų ir ketinimų rimtumo. Venkite pasakymų, jog „viskas bus gerai“, nes apie savižudybę mąstančiam žmogui atrodo, jog tikrai taip nebus. Tokie pasakymai nuvertina situaciją, žmogus gali pasijusti neišgirstas ir nesuprastas. Parodykite nuoširdų rūpestį, nevertinkite ir nepatarinėkite, tiesiog išklausykite. Specialistai teigia, kad net griežtoką atkalbėjimą ar draudimą žudytis, nevilties apimtas jaunuolis gali suprasti kaip dėmesį ir rūpestį, patvirtinimą, kad rūpi kitam žmogui.
4. Neprisiimkite visos atsakomybės vienas (-a). Jau vien žinojimas apie kito žmogaus savižudiškas mintis – sunki našta, o pagalbos teikimas − reikalauja nemenkų pastangų ir vargina. Todėl, tokioje situacijoje, svarbu pasirūpinti ir savimi. Nebandykite visko daryti vienas (-a), pasitelkite pagelbėti kitus kolegas, kuriais pasitikite. Tai leis Jums pasidalinti atsakomybe ir bus lengviau ieškoti pagalbos.
5. Padėkite surasti psichikos sveikatos specialistą. Pokalbis, savižudiškų minčių turinčiam žmogui, − pirmasis žingsnis pagalbos link, tačiau gali prireikti ir profesionalios psichologinės pagalbos. Išklausę, parodę susirūpinimą, turėtumėte paskatinti kreiptis psichologinės pagalbos; galite padėti tą pagalbą organizuoti arba net pasisiūlyti palydėti, taip parodydami savo palaikymą.
6. Nepavykus įkalbėti, kreipkitės pagalbos į specialistus, pasitarkite, ką daryti. Specialistai pataria, jei žmogaus sveikatai ar gyvybei kilusi akivaizdi grėsmė (ėmėsi ar ketina imtis savižudybės veiksmų), reikia skambinti pagalbos numeriu 112 ir kviesti pagalbą arba vykti į artimiausios ligoninės priėmimo − skubios pagalbos skyrių. Jei šiuo metu žmogus saugus, kartu kreipkitės į psichikos sveikatos specialistą.
Metodinės priemonės pedagogams:
- Metodinės priemonės pedagogams. Kaip atpažinti savižudybės krizę išgyvenantį paauglį ir jam padėti
- Smurtas, emocinės krizės ir savižala paauglystėje: kaip atpažinti ir padėti?
- Savęs žalojimo prevencija mokyklose