Gimdos kaklelio vėžys – antrasis dažniausiai pasitaikantis moterų susirgimas Lietuvoje. Kasmet apie 5 tūkst. moterų nustatomi gimdos kaklelio pakitimai, kurie neretai virsta vėžiu. Pirmieji gimdos kaklelio vėžio simptomai pajuntami tik tuomet kuomet vėžys jau pereina į vėlesnes stadijas, pažeidžia aplinkinius audinius ar organus. Tokį naviką išgydyti sunku, gydymas brangus ir varginantis, neretai – mažai veiksmingas, kas lemia ir nemažą mirtingumą. Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) – virusas, nulemiantis daugiausiai šio vėžio atvejų. Nuo rugsėjo 1 d. Lietuvoje nuo šio žmogaus papilomos viruso bus pradėtos skiepyti mergaitės.

Sergamumas gimdos kaklelio vėžiu Lietuvoje yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje. Verta pastebėti, jog šalių, tokių kaip Suomija ar Švedija, kurios vienos pirmųjų pradėjo įgyvendinti tikslines prevencines programas, sergamumas ženkliai mažesnis. Įvardyti priežastis dėl ko išsivysto vėžys - sunku, tačiau jo atsiradimo tikimybę didina tokie veiksniai kaip rūkymas, silpna imuninė sistema bei daugybė kitų veiksnių. Tarp jų ir užsikrėtimas žmogaus papilomos viruso infekcija (ŽPV). Pastarasis kelia didžiausią susirūpinimą, nes net 99,7% gimdos kaklelio vėžio atvejų randamas šis virusas.

Kas ir kaip rizikuoja užsikrėsti?

Daugelis žmonių, užsikrėtusių ŽPV, net neįtaria, jog yra užsikrėtę, kadangi virusas dažnai nesukelia jokių požymių ar simptomų. Todėl tie žmonės yra besimptomiai („tylūs“) viruso nešiotojai. Besimptomiais ŽPV nešiotojais gali būti ir moterys, ir vyrai. Todėl neinfekuotos merginos ir moterys gali užsikrėsti  nuo užsikrėtusių vyrų ir atvirkščiai. 

Žmogaus papilomos virusas plinta lytinių santykių metu, tačiau užsikrėsti ŽPV galima bet kokio kontakto su užsikrėtusio žmogaus lyties organais metu (pvz., intymių glamonių metu, netgi kai nėra lytinės sueities, bet yra kontaktas su lytinių organų išskyromis). Užsikrėtimo ŽPV rizika priklauso nuo lytinių partnerių skaičiaus ir didėja, augant partnerių skaičiui.

Kiekvienas turintis ar turėjęs lytinių santykių. Ši infekcija yra labai paplitusi ir, teigiama, kad lytiškai aktyvūs žmonės bent kartą savo gyvenime yra susidūrę su ŽPV. Net ir tie asmenys, kurie turėjo tik vieną lytinį partnerį taip pat galėjo užsikrėsti ŽPV. Du trečdaliai naujų užsikrėtimų ŽPV įvyksta 15 – 24 gyvenimo metais, tačiau rizika užsikrėsti pavojingais ŽPV tipais moterims išlieka visą gyvenimą.

Maždaug pusė moterų, kurioms nustatytas gimdos kaklelio vėžys, yra jaunos, darbingo ir produktyvaus amžiaus  (35 – 55 metų). Daugelis jų užsikrėtė vėžį sukeliančiais ŽPV tipais paauglystėje ar iki trisdešimtųjų gyvenimo metų.

Vienos prevencinės programos nepakanka

Nuo 2004 m. Lietuvoje pradėjus vykdyti gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programą 25 – 60 metų amžiaus moterims, kurioms kas 3 m. atliekamas nemokamas citologinis gimdos kaklelio PAP tyrimas,  jau pastebėti pirmieji teigiami rezultatai – diagnozuojama daugiau ankstyvosios stadijos vėžio formų, kurias lengviau išgydyti. Tačiau reikia pripažinti, jog šios prevencinės programos, kuomet stengiamasi įspėti jau pirmuosius pakitimus ląstelėse nepakanka. Siektina virusui užkristi kelią į organizmą, todėl efektyviausia apsauga - skiepai.

Kodėl skiepijamos mergaitės?

Tyrimai rodo, jog vakcina yra itin veiksminga, jei skiepijamos moterys, dar neužsikrėtusios virusu. Pastebėta, jog daugiausia užsikrėtimų įvyksta 15 – 24 gyvenimo metais. Būtent dėl šių priežasčių nuspręsta, jog tinkamiausia yra skiepyti paaugles mergaites, kurios dar nepradėjo lytinio gyvenimo ir vakcinacija padėtų užkirsti kelią viruso patekimui į organizmą bei išvengti gimdos kaklelio vėžio. Europoje skiepai nuo žmogaus papilomos viruso nėra naujovė ir jau net 26 šalys skiepija mergaites nuo ŽPV.

Lietuvoje nuo rugsėjo 1 d. nutarta skiepyti 11 metų mergaites, t. y. bus skiepijamos mergaitės, kurios gimė 2005 m. po rugsėjo 1 d. ir šiais metais rugsėjo 1 d. ar vėliau joms sueis vienuolika metų. Tikimasi, jog tai padės sumažinti sergamumą ir mirtingumą nuo gimdos kaklelio vėžio. Dėl vakcinos nuo rudens reikės kreiptis į savo šeimos gydytoją. 

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė