Nušalimas – tai smarkaus šalčio padaroma žala odai ir gilesniems audiniams, kuri sukelia kraujagyslių spazmus. Nušalimai dažniausiai atsiranda ant veido, nosies, rankų, kojų pirštų, šlaunų esant šaltam, drėgnam, vėjuotam orui. Pirmiausiai ima šalti galūnės: rankų ir kojų pirštai, nes jie blogiau nei kiti organai aprūpinami krauju. Taip pat sušalus gali išsivystyti hipotermija – bendras kūno atšalimas, kai žmogaus kūno temperatūra nukrenta 1–2 laipsnius žemiau normalios kūno temperatūros, atsiranda drebulys, kalbos, judesių, koordinacijos sutrikimai, suretėja pulsas ir kt.

Pagrindinės nušalimo priežastys:
• Netinkama apranga (per mažai apdengta galva, rankos ir kojos), ankšti drabužiai ir/ar avalynė;
• Maža kūno masė (mažas poodinis riebalinis sluoksnis), skysčių netekimas;
• Kai kurios ligos: daug greičiau sušąla, žmonės sergantys diabetu ar širdies, kraujagyslių ligomis;
• Pažeista, sausa, jautri oda (dermatitas);
• Kontaktas su šaltu paviršiumi (pasėdėjus ant sniego, ledo, metalo);
• Nejudrumas tam tikrą laiką lauke.

Nušalimo simptomai:
• Pirmiausia gali pradėti tarsi adatėlėmis badyti kurią nors kūno galį.
• Paskui nušalusi kūno dalis gali nutirpti, skaudėti, tampa visiškai nejautri. Oda sukietėja, išbąla, tampa šalta.
• Po nušalimo atšilę audiniai parausta, juos skauda.
• Kraštutiniais atvejais užšalus audiniams oda tampa nejautri, bala. Kartu gali iškilti pūslės ir prasidėti gangrena (audiniai pajusta). Gali būti pažeisti kaulai, sausgyslės, raumenys ir nervai.

Pirmoji pagalba:
• Perkelti nukentėjusįjį į šitą vietą, kad jis nebešaltų. Nuvilkti permirkusiu ar varžančius drabužius, numaukite papuošalus, vietoj nuvilktų drabužių apgaubkite šiltais apklotais;
• Pamerkite nušalusią kūno dalį į kambario temperatūros vandenį, palaipsniui vandenį keiskite šiltesniu, keldami jo temperatūrą iki kūno temperatūros. Palaikę vonelėje, odą švelniai nusausinkite;
• Duokite šiltų saldžių gėrimų;
• Nušalusią vietą uždenkite steriliu tvarsčiu, sutvarstytą galūnę laikykite pakeltą – tai palengvina skausmą;
• Jeigu pastebite, kad nušalimas yra giluminis, nedelsdami vykite į gydymo įstaigą.

Atminkite:
• Negalima maigyti nušalusios odos pūslių.
• Negalima šildyti galūnių po karštu vandeniu arba arti laužo, nes audiniams netolygiai atšylant ir spazmuojant kraujagyslėms gali susidaryti trombai, dėl to audinių apmirimas pagilėja (merkite tik į šiltą vandenį).
• Negalima nušalusios kūno dalies masažuoti ir trinti.
• Negalima kišti galūnių prie atviros liepsnos – galite nusideginti.

Profilaktika:
• Esant dideliam šalčiui reikia vengti ilgai būti lauke, stengtis visada judėti, nestovėti vietoje.
• Per šalčius eidami į lauką būtina tinkama apranga – šilti, laisvi, neaptempti rūbai, judesių nevaržantys, viršutiniai drabužiai neperpučiami vėjo. Svarbu patogi, neperšlampama, laisva avalynė. Būtina mūvėti kepurę, šaliką, geriausiai kumštines pirštines. Jeigu drabužiai sušlapo, kuo greičiau juos pakeiskite sausais.
• Avėkite tinkamo dydžio neperšlampamus batus, mūvėkite dvi poras kojinių: medvilnines prie kūno, vilnones ant viršaus.
• Per šalčius rekomenduojama valgyti kaloringesnį maistą, gerti daugiau skysčių, geriausia šiltų – taip palaikoma kūno temperatūra.
• Reikėtų vengti alkoholio, kofeino, cigarečių.

Straipsnis parengtas remiantis:
1. Baker, R., Bass, D. (2007). Pirmoji pagalba šeimoje. Vilnius: „Mūsų knyga“.
2. Fermie, P., Keech, P., Shepherd, St. (2012). Pirmoji medicinos pagalba. Šeimos sveikata. Vilnius: „Aktėja“.
3. http://www.smlpc.lt/

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė