Visuomenės sveikatos biuras primena, kad nuo rugsėjo darželiuose, mokyklose, stovyklose ir socialinės globos įstaigose vaikai turės gauti sveikesnį ir kokybiškesnį maistą. Tai numatyta sveikatos apsaugos ministro patvirtintame naujame maitinimo organizavimo šiose įstaigose tvarkos apraše. Taip užtikrinti sveikatai palankesnę vaikų mitybą, maisto saugą ir geriausią kokybę bei ugdyti sveikos mitybos įgūdžius. Pagrindinius vaikų maitinimo pokyčius mokymo įstaigose apžvelgia sveikatai palankios vaikų mitybos iniciatorė, maisto technologė Raminta Bogušienė. 1. Į darželius nuo rugsėjo – jokių užkandžių. Vaikai darželiuose dažnai nevalgo jiems patiekiamo maisto. Kodėl taip nutinka? Jei prieš pietus vaikai užkandžiauja – valgo sausainius ar saldainius, po to nevalgo nei sriubos, nei salotų. Nes saldumynai gadina natūralų skonio suvokimą ir sveikas maistas vaikui tampa neskanus. Blogiausia, kad vaikas negauna maisto medžiagų – tik menkavertes kalorijas. Todėl įstatyme nurodytų produktų neštis nebebus galima. Tėveliai galės įdėti vaikams uogų, vaisių, daržovių ar kitų sveikatai palankių produktų. Su šiuo įsakymu mokyklose turėtų būti peržiūrėti užkandžių automatai ir bufetai su menkaverčiais gardumynais, nes apribotas desertų, konditerinių gaminių cukrų kiekis iki 16 g/100 g, gėrimuose cukrų ne daugiau kaip 5 g/100 g, o tarp saldiklių negali būti netgi net steviolio glikozido (E960), kuris dažnai sutinkamas gėrimuose be cukraus. Jei mokykla norės pardavinėti šaltus užkandžius, ji turės tai raštiškai suderinti su tėvelių atstovais. Mokyklose vaikams turi būti sudaryta galimybė laikyti ir maitintis tą dieną iš namų atsineštu maistu. Tėveliai turės atidžiau stebėti priešpiečių turinį, kad maistas būtų ne tik saugus, bet ir kokybiškas, nebūtų draudžiamų maisto produktų su iš dalies hidrintais riebalais, per dideliu cukraus kiekiu. Negalima vaikams dėti saldainių, šokolado, pieno produktų ar konditerinių gaminių su glaistu, rūkytų mėsos ar žuvies gaminių, traškučių, kramtomosios gumos. 2. Pietums – tik subalansuoti patiekalai. Pica, populiariausias mokyklos pietų patiekalas, nėra priskiriamas sveikai mitybai. Todėl, su nauju teisės aktu, vaikai mokyklose, tikėtina, nebegaus picų. Pietums turės būti patiekiami tik subalansuoti patiekalai, kuriuose bus ne tik baltymai, riebalai, angliavandeniai, bet ir vitaminai bei kitos vertingos maistinės medžiagos. Nuo šiol per pietus vaikai gaus mėsos, bent kartą per savaitę žuvies, net tris kartus per savaitę darželiuose pietums ar vakarienei ankštinių daržovių, o trečdalį pietų patiekalo turės sudaryti daržovės darželiuose ir mokyklose. 3. Sriubos kultas nyksta. Vaikas, mokykloje pavalgęs sriubos, antro patiekalo jau nebenori. Nuo šiol sriubos bus tiekiama mažiau – vos pusė stiklinės (100-150 ml). Ir nesvarbu tau 1 ar 18 metų. Nes svarbu, kad vaikas valgytų kuo įvairiau, gautų visų reikalingų maistinių medžiagų. Taip pat siekiama sumažinti maisto švaistymo problemą. Galima pietums tiekti tik antrą patiekalą, o sriubą vaikams siūlyti papildomo maitinimo metu. 4. Mažiau bulvių, nebus saldintų gėrimų. Įstatymu apribotos bulvės ir jų patiekalai, nes krakmolo turintys produktai apsunkina virškinimo sistemą, nukenčia maisto įvairovė. Bulvių plokštainis, cepelinai galės būti tiekiami, tik retai ir be spirgučių padažo. Vaikų taip mėgstamos bulvės nėra uždraustos, išskyrus bulvių traškučius ir fri bulvytes, tačiau apribota, kad bulvės darželiuose prie karšto patiekalo galės būti valgomos ne dažniau kaip tris kartus per savaitę. Virtų bulvių patiekalai – ne dažniau nei kartą per savaitę, o tarkuotų bulvių – ne dažniau kaip kartą per dvi savaites. Bulvių patiekalai negali būti su riebiais padažais, tik su liesesniais jogurtais, pomidorų padažu. Nei saldinti kompotai, nei saldintos arbatos, nei sultys nebus tiekiami su patiekalais, išimtis galima taikyti priešpiečiams ar pavakariams prie užkandžių, tik gėrimuose ribojant cukrų kiekį iki 5 g/ 100 g. Šis reikalavimas priimtas siekiant sumažinti cukraus suvartojimą, atpratinti nuo saldintų gėrimų ir todėl, kad geriant saldintus gėrimus su maistui trikdomas virškinimas. Geriausias gėrimas vaikams – vanduo, nesaldinta arbata. 5. Mažiau cukraus, druskos, daugiau skaidulinių medžiagų. Nuo rugsėjo maisto produktai mokymosi įstaigose turės būti tiekiama atsižvelgiant į nustatytus cukraus ir druskos bei skaidulinių medžiagų kiekius. Duona mokymosi įstaigose turės atitikti net tris kriterijus: cukrų kiekis ne didesnis nei 5 g, druskos ne daugiau nei 1 g, o skaidulinių medžiagų – ne mažiau nei 6 g šimte gramų. Pagal šį reikalavimą, vaikams negalima bus tiekti saldžių sausų pusryčių – leidžiamas cukraus kiekis iki 16 g/ 100 g. Galime pasidžiaugti, kad vaikai jau nebebus „užkemšami“ tuščias kalorijas turinčiais batonais. Taip pat vaikų meniu pradings ir saldinti jogurtai, kurių cukraus kiekis neturės viršyti 10 g/ 100 g, o kiekvienais mokslo metais bus mažinama po 1 g pridėtinio cukraus jogurtuose, kol pasieks 5 g/100 g. Sveikatai palankios mitybos specialistė Raminta Bogušienė pataria tėvams skaityti produktų etiketes ir rekomendacijų laikytis taip pat ir namie. Nes perteklinis cukraus, druskos kiekis mityboje ne tik kenkia sveikatai, bet ir išderina natūralaus skonio suvokimą, todėl sveikas maistas tampa neskanus. 6. Daugiau daržovių, vaisių ir uogų. Rekomenduojama vaikams kasdien patiekti šviežių daržovių ir vaisių. Įstatymas rekomenduoja daržoves ir jų patiekalus tiekti pagal sezonus, pavyzdžiui, burokėlių sriubą rudenį, šaltibarščius – pavasarį. Daržovių salotos negalės būti maišomos su grietine, jos turėtų būti gardinamos šalto spaudimo nerafinuotais aliejais arba jogurtu. Mokyklose, jei vaikai valgys tik pietus, kasdien turės gauti ne tik trečdalį daržovių pietų lėkštėje, bet ir vaisių. Darželiuose vaisiai bus tiekiami bent kartą per dieną. 7. Į mokyklas atkeliauja pilno grūdo miltai. Nuo naujų mokslo metų, darželių ir mokyklų meniu negalės sudaryti vien manai, rafinuoti ryžiai, rafinuotų miltų makaronai ir kvietinių miltų gaminiai. Nuo šiol pirmenybė teikiama viso grūdo produktams. Vaikai turės valgyti kuo įvairesnes kruopas ar dribsnius, viso grūdo ruginę duoną, o makaronai taip pat bus sveikesni – iš kietųjų kviečių arba viso grūdo miltų. 8. Dešrelės – leidžiamos, valgomieji ledai – draudžiami. Įstatymas numato pirmenybę šviežiai, nešaldytai mėsai: paukštienai, triušienai, veršienai, jautienai, kiaulienai, avienai. Tačiau mokyklose ir darželiuose išlieka virti mėsos gaminiai. Džiugu nors tai, kad dešreles ar „daktarišką“ dešrą vaikai galės valgyti tik ne dažniau kaip kartą per savaitę. Vaikai mokyklose ir darželiuose nevalgys nei rūkytos dešros, nei rūkytos žuvies. Nuo vaikų stalo pranyks cukruoti vaisiai, o auksinės razinos ir ryškiai oranžiniai abrikosai turės būti keičiami tamsiais – be sulfitų. Neliks glaistytų varškės sūrelių, kremu ar glajumi gardintų saldžių gaminių. Nebus galima tiekti ir valgomųjų ledų. 9. Jokio pridegusio maisto! Apskrudę blynai, pridegę karbonadai – šalin iš lėkštės! Maisto pervirimas, perkepimas ir apskrudinimas – draudžiamas. Maistas turės būti gaminamas troškinant, verdant, ant garų ar orkaitėje, kad išsaugotume kuo daugiau vertingų maistinių medžiagų. Neliks Kijevo kotletų, karbonadų, nes džiūvėsėliais volioti ar barstyti kepti mėsos, paukštienos ir žuvies gaminiai nuo šiol bus draudžiami. Darželiuose net 80 proc. visų per tris savaites patiekiamų patiekalų turės būti tausojantys, o mokyklose bent pusę tausojantys arba augaliniai. Jei ikimokyklinio ugdymo įstaigoje yra 3 maitinimai per dieną (15 per savaitę), tai iš jų 12 turi būti tausojantys, o 3 gali būti kitaip pagaminti patiekalai. Jei bendrojo ugdymo mokykloje organizuojami tik pietūs (iš viso 5 per savaite). 3 patiekalai turi būti tausojantys arba augaliniai, o du – kitaip pagaminti. Tausojantis patiekalas – tai maistas, pagamintas maistines savybes tausojančiu gamybos būdu: virtas vandenyje ar garuose, troškintas, pagamintas konvekcinėje krosnelėje, keptas įvyniojus popieriuje ar folijoje. Anksčiau tausojantys turėjo būti ne mažiau kaip pusė pietų patiekalų. Tausojantiems patiekalams nepriskiriami tarkuotų bulvių patiekalai. 10. Daugiau augalinio maisto. Darželiuose vaikai kasdien turės gauti bent vieną patiekalą iš augalinės kilmės maisto produktų. Tai šaltas arba šiltas patiekalas, pagamintas be pieno produktų (sviesto, pieno, grietinės ir kt.), be kiaušinių, be mėsos, be žuvies – be jokio gyvūninės kilmės maisto. „Esame sudarę naujus, perspektyvinius valgiaraščius, kurie ne tik atitinka naujausius vaikų maitinimo reikalavimus, bet yra dar labiau pritaikyti mokykloms ir darželiams“, – pasakoja maisto technologė Raminta Bogušienė. 11. Nelieka margarino. “Vasaros pradžioje iškėliau klausimą apie tai, kad vaikų mitybos rekomendacijose buvo siūloma “sviestą kur įmanoma keisti margarinu”. Kiti sveikos mitybos specialistai bei gydytojai taip pat pasisakė už sviestą ir netrukus buvo priimtos įstatymo pataisos, kur tokio reikalavimo nebėra” – džiaugiasi Raminta Bogušienė, – “ nė viename VšĮ “Sveikatai palankus” valgiaraštyje margarinas nėra ir nebus naudojamas. Viliamės, kad aliejų, kuriuos siūloma naudoti vaikų maitinime, kokybė taip pat bus aiškiau reglamentuota, nors rengdami žaliavų specifikacijas ugdymo įstaigoms viešiesiems pirkimams iškeliame aiškius kriterijus, kad vaikus pasiektų kokybiški maisto produktai tarp jų ir aliejus.” Gera maisto kokybė ir jo įvairovė, maitinimo režimas – pagrindiniai reikalavimai vaikų maitinimui. Šiuos reikalavimus visai nesunku įvykdyti paprasčiausiomis sąlygomis. Pamažu visa tai pasidarys Jūsų, Tėveliai, ir Jūsų vaikų įpročiu ir nesukels jokių ypatingų rūpesčių. Vaikai valgo ne tik mokykloje, darželyje, bet ir namuose. Neužmirškime, jog mes, suaugusieji, esame pavyzdys vaikams.