Birželio 5-ąją tarptautinė bendruomenė pažymi Pasaulinę aplinkos dieną. Ją minėti buvo nuspręsta 1972 m. Stokholme vykusios pasaulinės konferencijos, skirtos žmonijos aplinkos problemoms ir davusios pradžią darnaus vystymo idėjai, metu.
Šios dienos tikslas – skatinti aplinkos apsaugą visame pasaulyje. Lietuva taip pat ne išimtis. Tik bendradarbiaudami ir dėdami visas pastangas mes galime prisidėti prie gamtos išsaugojimo.

Kiekvienais metais Aplinkos apsaugos diena skiriama vis kitai aktualiai aplinkos apsaugos problemai. 2023 metų Pasaulinė aplinkos apsaugos diena – penkiasdešimtoji kasmetinė planetos šventė – skirta plastiko taršos krizei spręsti. Žmonija kasmet pagamina daugiau nei 430 milijonų tonų plastiko, iš kurių du trečdaliai yra trumpalaikiai produktai, kurie greitai tampa atliekomis, užpildo vandenynus, dažnai patenka į maisto grandinę.
Nors yra daug vertingų plastiko panaudojimo būdų, žmogus tapo priklausomas nuo vienkartinių plastikinių gaminių. Daugeliui iš mūsų jie tapo neatsiejama kasdienio gyvenimo dalimi. Tai vandens, šampūno, pieno buteliai, šaldymo maišeliai, ledų indeliai, krepšiai, maisto pakavimo plėvelė, plastikiniai maišeliai, vienkartiniai indai ir pan.
Plastiko tarša ne tik kelia grėsmę aplinkai, bet ir daro neigiamą įtaką sveikatai. Keliolika  milijonų tonų plastiko kasmet patenka į jūras ir vandenynus. Didžioji dalis šių paviršiuje plūduriuojančių atliekų iki galo nesuyra ir sudaro vadinamuosius mikroplastikus – mažytes daleles, kurių skersmuo siekia iki 5 milimetrų. Mikroplastikai yra rimta problema ne tik jūroje, jų randama ir geriamajame vandenyje, taip pat jie gali patekti į žmogaus organizmą per kvėpavimo takus ir absorbuotis bei kauptis organuose: plaučiuose, kepenyse, blužnyje, inkstuose.
Iš sausumos šaltinių plastiko atliekos upėmis nešamos į jūras ir yra laikomos pagrindiniu taršos šaltiniu. Toliau vandenynuose aptinkamos šiukšlės dažniausiai yra arba neaiškios kilmės, arba yra daiktai, naudojami prekybiniuose ir žvejybiniuose laivuose: tinklai, virvės, plūdurai, dėžės, statinės, plūdės ir pan. Paplūdimiuose aptinkamos plastiko šiukšlės dažniausiai yra plastikiniai maišeliai, pakuotės, buteliai, paplūdimio šlepetės, vaikų žaislai ir kitos plastiko atliekos, kurių vandens srovės įprastai nenuneša tolyn į jūrą.
Lietuvos upėse randamo mikroplastiko dalelių šaltinis – smulkios padangų dėvėjimosi atliekos, suirę maišeliai, pakuotės ir kitos plastiko atliekos, per lietaus surenkamuosius tinklus patekusios į upes. Taip pat į vandens telkinius plastiką gali pernešti paukščiai, laukiniai gyvūnai, vėjas.
Lietuvai priklausančiuose Baltijos jūros vandenyse ir pakrantėje plastikas sudaro nemažą dalį visų mikrošiukšlių, kurios aptinkamos atviroje jūroje, paplūdimiuose. Daugybė atliekų plaukioja vandens paviršiuje, dalis jų nusėda ant jūros dugno. Dažniausiai tai plastikiniai pirkinių maišeliai, plastiko puodeliai, kurie vandenyje iki galo nesuyra kelis dešimtmečius, dėl to pirmiausia nukenčia jūros gyvūnija, augmenija.
Prisidėti prie švaresnių upių, ežerų, jūrų, vandenynų galime kiekvienas. Būtina keisti savo įpročius ir mažinti vienkartinių plastikinių daiktų naudojimą. Jei plastikiniai gaminiai neišvengiami, juos reikėtų naudoti pakartotinai tol, kol jie taps netinkami naudoti, o tada juos reikėtų perdirbti arba tinkamai išmesti. Reikia atsakingai tvarkyti atliekas – rūšiuoti plastiką, kad šis nepatektų į aplinką, dalyvauti upių ir jų pakrančių švarinimo darbuose, atsakingai elgtis paplūdimiuose.
Siekiant sumažinti plastiko atliekų kiekį ir poveikį aplinkai, apsiperkant reikėtų rinktis produktus be plastikinės pakuotės, nešiotis daugkartinio naudojimo pirkinių maišelį, naudoti daugkartinį gėrimo buteliuką, atsisakyti plastikinių stalo įrankių, rinktis asmens priežiūros priemones be plastiko. Perėjimas prie žiedinės ekonomikos iki 2040 m. gali sumažinti į vandenynus patenkančio plastiko kiekį daugiau nei 80 procentų.
 
Tad gyvenkime atsakingai – saugokime vandens telkinius, juose slypinčią gyvybę ir save.
 
Daugiau informacijos: