PASAULINĖ APLINKOS DIENA – DĖMESYS ORO TARŠAI!
BIRŽELIO 5-ĄJĄ MINIME PASAULINĘ APLINKOS DIENĄ, kuria šiais metais norima atkreipti visuomenės dėmesį į oro taršą. 1972 metais Jungtinių Tautų paskelbta Pasaulinė aplinkos diena skirta pasauliniam sąmoningumui ir tiesioginiam žemės išsaugojimui. Tai nėra valstybinė šventė, tai informavimo apie aplinkos problemas diena, kurią vykdo Jungtinės Tautos. Kartais ji neoficialiai vadinama „EcoDay“ arba „Aplinkos diena“. Šios dienos tikslas – didinti informuotumą apie aplinką ir konkrečius aplinkosaugos klausimus, pradedant nuo oro taršos ir baigiant visuotiniu atšilimu ir tvaria maisto gamyba, laukinės gamtos apsauga.
Kadangi šiais metais Pasaulinė aplinkos diena skirta oro taršai, norime informuoti visuomenę, kad miestų bei miestelių oro kokybė priklauso nuo gyvenimo būdo, kurį pasirenkame. Gyvenamųjų vietovių oro tarša lemia ankstyvą mirtį nuo širdies ligų, insulto ir vėžio, sukelia ūmines kvėpavimo takų infekcijas. Remiantis Jungtinių Tautų paskelbta aplinkos ataskaita, 2016 m. pasaulyje mirė 7 milijonai žmonių. Kasmet nuo oro taršos miršta apie 4 mln. žmonių, daugiausia Azijos ir Ramiojo vandenyno regionuose. 92 proc. žmonių visame pasaulyje kvėpuoja nešvariu oru. Oro tarša pasaulinei ekonomikai kasmet kainuoja 5 trilijonus gerovės išlaidų.
Klimato kaita ir oro tarša yra glaudžiai tarpusavyje susijusios, todėl mažindami oro taršą saugome klimatą. Mes visi prisidedame prie oro taršos ir visuotinio atšilimo. Gaminame ir vartojame daugiau nei bet kada anksčiau, todėl susidaro daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, oro teršalų cheminių medžiagų ir kietųjų dalelių pavidalu.
Niekas nėra apsaugotas nuo taršos, kurią sukelia pagrindiniai žmogiškieji šaltiniai, išskirdami įvairias kenksmingas žmonių sveikatai medžiagas, tokias kaip anglies monoksidas, anglies dioksidas, azoto dioksidas, azoto oksidas, kietosios dalelės, sieros dioksidas, angliavandeniliai ir kt.
Oro taršai daro įtaką ir namų ūkis, ir transportas, ir atliekos bei kiti šaltiniai.
NAMŲ ŪKIS
Patalpų orą teršiančios medžiagos yra labai stabilūs, nelengvai iš aplinkos pašalinami teršalai. Viską apsunkina tai, kad įkvėpto užteršto oro poveikis pastebimas ne iškart. Kenksmingos medžiagos kaupiasi, laikui bėgant ima veikti ir gali sudaryti organizme naujus nežinomus kenksmingų medžiagų darinius, kurių sudėtį ir žalingą poveikį mūsų organizmui sunku nustatyti. Pagrindinis namų ūkių oro taršos šaltinis yra iškastinio kuro, medienos ir kitos biomasės kuro deginimas patalpose, naudojant jį ir maisto ruošimui, ir šildymui, ir apšvietimui. Švaresnių, modernesnių krosnių ir kuro naudojimas gali sumažinti ligų riziką ir išgelbėti gyvybes.
TRANSPORTAS
Pasaulinis transporto sektorius sudaro beveik ketvirtadalį su energija susijusių anglies dioksido emisijų ir ši dalis didėja. Transporto priemonių išmetamų teršalų kiekio mažinimas yra svarbi oro kokybės gerinimo priemonė, ypač miestuose. Politika ir standartai, kurie reikalauja naudoti švaresnius degalus ir pažangius transporto priemonių išmetamųjų teršalų standartus, gali sumažinti transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį.
ATLIEKOS
Atliekų deginimas ir organinės atliekos sąvartynuose skleidžia į atmosferą kenksmingas medžiagas – dioksinus, furanus, metaną ir kitas. Kietųjų atliekų surinkimo, atskyrimo ir šalinimo gerinimas sumažina deginamų arba sąvartynuose susidarančių atliekų kiekį. Organinių atliekų atskyrimas ir pavertimas kompostu arba bioenergija pagerina dirvožemio derlingumą ir suteikia alternatyvų energijos šaltinį. Sumažinus maždaug trečdalį visų maisto produktų atliekų, taip pat gali pagerėti oro kokybė.
KITI ŠALTINIAI
Ne visa oro tarša kyla iš žmogaus veiklos. Vulkaniniai išsiveržimai, dulkių audros ir kiti natūralūs procesai taip pat kelia problemų. Smėlio ir dulkių audrų smulkiosios dalelės gali keliauti tūkstančius mylių per žemynus, sukeldamos ūmias ir lėtines kvėpavimo takų problemas.
LITERATŪRA:
Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Lolita Gulbinaitė