Pasaulinė aplinkos diena minima birželio 5 d. daugelyje šalių siekiant parodyti rūpestį ir paramą Žemei ir aplinkai. Šiais metais jos tema – „Biologinė įvairovė“.

Ruošdamasi paminėti šią dieną, Jungtinių Tautų aplinkos programos visuotinė kampanija pabrėžia, kad mes, žmonės, savo egzistavimu ir gyvenimo kokybe esame neatsiejamai priklausomi nuo gamtos. Gamta formuoja žmogaus kultūrą, įkvėpimą ir mokymąsi, fizinę ir psichologinę patirtį. Nuo biologinės įvairovės priklauso klimato kaita, vanduo ir oras, dirvožemio derlingumas ir maistas, kuras, pluošto ir kita gamyba, daugelis pramonės procesų. 

Pagrindinis Jungtinių Tautų aplinkos programos visuotinės kampanijos tikslas – įgyti supratimą apie tai, kaip visi gyvi Žemėje egzistuojantys organizmai yra sujungti gyvenimo tinklu, parodyti jų tarpusavio priklausomybę, susietą per biologinės įvairovės grandines. Šie ryšiai sudaro gamtos struktūrą ir parodo, kaip vienos gyvybės formos susilpninimas ar pašalinimas daro įtaką visai biologinės įvairovės grandinei. Biologinės įvairovės nykimas neatsiejamai susijęs su gyvybę Žemėje palaikančios ekosistemos ardymu.

Didėjantis pasaulio gyventojų skaičius, kuris savo ruožtu keičia maisto, pašarų, pluošto, medienos ir energijos suvartojimą vienam gyventojui, kelia precedento neturintį žemės ir gėlo vandens naudojimo procentą. Žemės ūkis šiuo metu sunaudoja apie 70% viso gėlo vandens. Deginant iškastinį kurą, pavyzdžiui, akmens anglį ir medieną, į atmosferą išsiskiria CO2 dujos, dirbant žaliavinius laukus–metano dujos. Todėl dėl padidėjusio šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išsiskyrimo vis labiau didėja pavojus nykti natūralioms ekosistemoms (miškams, savanoms, natūralioms pievoms ir kt.) ir mažėja biologinė įvairovė.

Keletas sprendimo būdų, kaip prisidėti prie biologinės įvairovės išsaugojimo

•   Išmaniųjų transporto priemonių pasirinkimas: norėdami sumažinti transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį, turėtume rinktis hibridinius automobilius. Kitas būdas sumažinti naftos suvartojimą yra naudotis viešuoju transportu arba bendro naudojimo automobiliais. Tai gali padėti sumažinti anglies dioksido kiekį ir sumažinti išlaidų.

•   Pakartotinis atliekų perdirbimas ar panaudojimas (pvz., plastikinių maišelių, butelių, stiklo ar popieriaus) gali prisidėti mažinant visuotinį atšilimą.

•  Turėtume susilaikyti nuo atliekų (pvz., sausų lapų, šiukšlių, plastikinių atliekų) deginimo atviroje vietoje, nes jų degimo metu išsiskiria kenksmingos dujos, tokios kaip anglies dioksidas, anglies monoksidas, sieros dioksidas ir kt.

•  Kovojant su visuotiniu atšilimu labai svarbu pasodinti kuo daugiau medžių ir padidinti žaliąją žemės dangą – tai atsvertų miškų naikinimo ir kenksmingų dujų išmetimo į atmosferą padarinius. Be žaliosios dangos kyla žemės temperatūra, o medžiai padeda ją sureguliuoti.

Straipsnis parengtas remiantis Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informacija