LT EN

Pasaulinė osteoporozės diena

 
Kasmet spalio 20 d. minima Pasaulinė osteoporozės diena.  Osteoporozė – tai liga, siejama su laipsnišku kaulų plonėjimu ir silpnėjimu. Dažniausiai ja suserga moterys po menopauzės. Negydoma osteoporozė gali tyliai progresuoti iki tol, kol kaulai ims lūžti. Ankstyvoji prevencija ir gydymas – geriausi būdai išvengti rimtesnių komplikacijų.

 
Osteoporozė - tai sisteminė kaulų liga, kuriai būdinga maža kaulų masė, nulemta kaulų tankio sumažėjimo, todėl padidėja kaulų trapumas bei lūžių rizika. Kaulas - gyvas organas, visą gyvenimą jame vyksta pokyčiai: senasis kaulų audinys suardomas ir pakeičiamas nauju. Kaulo ardymą atlieka ląstelės, vadinamos osteoklastais, kurios vyresniame amžiuje labai suaktyvėja. Todėl kaulo ardymo greitis ima viršyti naujo kaulų audinio gaminimosi greitį, ir kaulų audinys retėja, tampa trapesnis, lengviau lūžta. Osteoporozė palaipsniui pažeidžia visus kaulus, nesukeldama jokių simptomų iki tol, kol įvyksta komplikacija – lūžis. Būdinga tai, kad lūžiai įvyksta be didesnio išorinio poveikio ar smūgio, pvz., paslydus ar kur užkliuvus, krintant iš savo ūgio aukščio.
Maksimalus kaulų stiprumas pasiekiamas per pirmuosius tris gyvenimo dešimtmečius. Jis priklauso nuo genetinių veiksnių, fizinio aktyvumo, mitybos įpročių, persirgtų ligų. Vėliau kaulai pradeda palaipsniui retėti. Menopauzės laikotarpiu kaulo apykaita kinta, kaulų masė pradeda mažėti. Šis procesas ypač intensyvus pirmąjį dešimtmetį po menopauzės. Ligos pradžią nustatyti sunku, nes, iki kol įvyksta lūžis, ligoniams paprastai nieko neskauda. Todėl ši liga vadinama klastinga. Taip, kalbame apie osteoporozę, kuri, žmonijai senstant, tampa epidemija ir kuri sergančiųjų kasdienybę dažnai padaro nepakeliamą. Sergant osteoporoze, po truputį pradeda mažėti ūgis, paskauda kaulus, vėliau gali deformuotis stuburo krūtininė dalis, t. y. formuojasi kupra ir pan.

Osteoporozės priežastys
Gydytojai nežino tikslių medicininių osteoporozės priežasčių, bet žino daug įvairių veiksnių, galinčių lemti šią ligą. Tai senėjimas, paveldimumas, mityba ir gyvenimo būdas,vaistų vartojimas, kai kurios ligos. Kaulų stiprumas priklauso nuo kaulų masės ir kaulinio audinio tankio. Žmogaus kauluose visą laiką vyksta pokyčiai: irimas ir naujo kaulinio audinio augimas. Vaikystėje ir jaunystėje augimo procesai aktyvesni nei irimo, todėl iki 30 metų kaulai auga, tvirtėja, tankėja. Vyresniame amžiuje rezorbcija spartesnė nei atsinaujinimas, todėl prarandama kaulinės masės dalis ir gali prasidėti osteoporozė. Moterų sergamumui daro įtaką po menopauzės ar jos metu vykstantys hormoniniai pokyčiai, dėl kurių prarandama iki 15 proc. kaulų masės.
 
Didesnė tikimybė susirgti osteoporoze, jeigu:
  • esate vyresni nei 50 metų;
  • jūsų šeimoje yra sirgusiųjų osteoporoze. Kaulinio audinio stiprumas net 80 proc. atvejų• paveldimas;
  • esate moteris (šia liga moterys serga dažniau nei vyrai);
  • esate moteris, kuriai pašalintos kiaušidės (ypač iki 45 metų);
  • esate smulkus kūno sudėjimo ir mažo svorio;
  • per mažai judate, nesportuojate;
  • jūsų mityba neracionali;
  • su maistu gaunate nepakankamai kalcio, trūksta vitaminų B ir D;
  • rūkote;
  • nesaikingai vartojate alkoholį; • nesaikingai vartojate kavą;
  • sergate virškinamojo trakto, inkstų, endokrininėmis ar kitomis ligomis, dėl kurių sutrinka
  • kalcio ir kitų mineralų apykaita.
  • ilgai vartojate steroidinius hormonus (prednizoloną, kortizoną) ir kitus medikamentus, trikdančius normalią mineralų apykaitą.
Norint ligą pastebėti laiku, reikia tirti kaulų mineralinį tankį:
  • Kiekvienai vyresnei nei 65 metų amžiaus moteriai.
  • Kiekvienu atveju, jeigu įvyko netrauminis (osteoporozinis) kaulo lūžis.
  • Nuo 50 metų – moterims, kurioms turi bent du osteoporozės rizikos veiksnius.
  • Nustačius normalią kaulų masę, tyrimą reiktų kartoti kas 4–5 metus, tačiau jeigu yra osteoporozės rizikos veiksnių – kas 12–18 mėn.
Kaip gyventi, kad senatvėje nesirgtumėte osteoporoze?
  • Kasdien vartoti daug kalcio turintį maistą (pienas, jogurtas, sūris, riebias žuvis su kaulais, pupelėse, žirniuose ir kitose ankštinėse daržovėse, kopūstuose, salotose, salieruose, sojose, kiaušinių tryniuose, juodoje duonoje, šokolade, datulėse, riešutuose, apelsinuose); kartu vartokite ir produktų, turinčių vitaminų A, C, D, magnio bei fosforo, nes tuomet geriau įsisavinamas kalcis. Maisto, kuriame daug kalcio, valgykite prieš miegą, nes kalcį žmogaus organizmas geriausiai pasisavina miegant.
  • Valgyti mažiau sočiųjų riebalų, kurie gali sumažinti skrandžio sekreto rūgštingumą, dėl ko mažėja mineralinių medžiagų pasisavinimas. Kofeino perteklius taip pat sutrikdo kalcio įsisavinimą.
  • Rūkymas ir alkoholis (ypač jaunystėje) didina riziką sirgti osteoporoze.
  • Vaistai sunkiems bronchinės astmos priepuoliams, reumatoidiniam artritui, uždegiminėms žarnyno bei kai kurioms plaučių ligoms gydyti (gliukokortikoidų) skatina kaulų trapumą.
  • Dėl sekinančių dietų, valgymo sutrikimų, intensyvaus sportavimo gali išnykti mėnesinės ir sumažėti kaulus saugančių hormonų estrogenų. Šie veiksniai neleidžia kaulams maksimaliai sutankėti jaunystėje ir gali sumažinti kaulų tankį brandžiame amžiuje.
  • Vartoti kiek įmanoma mažiau druskos. Japonijoje atliktų tyrimų duomenimis, didesnis druskos vartojimas (20 g per dieną) skatina kalcio išsiskyrimą iš organizmo, o tai gali būti vienas iš osteoporozės vystymosi rizikos faktorių.
  • Judėti bent 30 min per dieną. Sėdimas darbas, judėjimo stoka ir sėslus gyvenimo būdas didina osteoporozės riziką.
Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės
sveikatos stiprinimą Monika Balčiūnienė