Rugsėjo 10 dieną minima Pasaulinė savižudybių prevencijos diena. Ji skirta atkreipti dėmesį į didelį savižudybių skaičių ir ieškoti išeičių užkiršti tam kelią. Šios dienos vakarą žmonės raginami languose uždegti žvakę, skirtą atminti tiems, kurie pasitraukė iš gyvenimo. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet nusižudo apie milijoną žmonių. Lietuva - viena iš šalių, kurioje savižudybės skaičius itin didelis. Per metus mūsų šalyje nusižudo daugiau nei 1000 žmonių. Dauguma jų – kaimo gyventojai, vyrai. Kas 40 sekundžių nusižudo vienas žmogus. Kas 3 sekundės kas nors bando nusižudyti. Kiekviena savižudybė skaudžiai paveikia bent 6 žmones. Tyrimai rodo, kad net 75 procentų savižudžių apie ketinimą nusižudyti prasitaria šeimos nariams ar draugams, tad labai svarbu išklausyti artimą žmogų ir laiku padėti jam spręsti problemas. Šiuolaikiniame pasaulyje, nuolat augant socialinių tinklų vartotojų skaičiui ir daliai bendravimo persikeliant į virtualią erdvę, kai kuriuos įspėjamuosius ženklus galima pastebėti ir socialinių tinklų paskyrose, virtualiose pokalbių svetainėse bendraujant su daugiau ar mažiau pažįstamais žmonėmis. Apie savižudybę galvojantys žmonės Facebook ar kituose socialiniuose tinkluose gali dalintis savo būseną atspindinčiomis nuotraukomis ir mintimis. Pavyzdžiui, žmogus gali dalintis užuominomis, kad niekas nebeturi prasmės, viskas baigta, gyvenimas nieko nebevertas, taip pat jis gali tiesiog atsisveikinti su visais, prašydamas atleisti ar nepykti. Pagrindinės savižudybių priežastys: skurdas, nedarbas, psichinės ligos, nemalonumai šeimoje ar darbe, persisotinimas gyvenimu, sunkios ligos. Ekspertai pabrėžia, kad žmogaus savižudybę lemia sąveikaujančių veiksnių kompleksas – asmeninių, socialinių, psichologinių, kultūrinių, biologinių ir aplinkos. Taigi žmonės bando nusižudyti, norėdami nuslopinti nepakeliamą emocinį skausmą. Žmogus dažniausiai būna tiek prislėgtas, kad nesupranta, kad yra ir kitokių pasirinkimų. Daugelis savižudžių duoda įspėjamuosius ženklus tikėdamiesi, kad jie bus išgelbėti, nes nori užbaigti emocines kančias, o ne mirti. Savižudybių procesas vyksta keliais etapais:

• minčių stadijoje žmogus tik pagalvoja apie savižudybę, nori pabėgti nuo rūpesčių, tačiau savižudybė dar neplanuojama;
• ketinimų stadijoje žmogus trokšta mirti ir pradeda siekti mirties;
• veiksmų etape, kuris yra paskutinis, žmogus apsisprendžia, kad mirtis yra pati geriausia išeitis.

Todėl labai svarbu mokytis laiku ir teisingai gresiančio pavojaus ženklus įvertinti. Žmonės linksta į savižudybę tik tam tikrais gyvenimo momentais, nes savižudybė yra asmenybės krizės ir sutrikimo rezultatas, o ne šiaip apsisprendimas. Reikėtų įsidėmėti pavojaus ženklus: ankstesni bandymai žudytis, kalbėjimas apie mirtį ar savižudybę, reikalų sutvarkymas prieš nusižudant, depresija. Depresija sergančiu asmeniu reikia itin susirūpinti, jei bent dvi savaites kone kasdien yra pastebimi nors penki iš šių pavojaus ženklų: ligonis atrodo prislėgtas, sutrinka jo miego ritmas, pakinta apetitas, svoris, kalbėsena tampa nepaprastai greita arba sulėtėja, nebedomina įprasti užsiėmimai, žmogus save smerkia, nebenori gyventi, labai neramus, piktnaudžiauja vaistais arba alkoholiu, puola į neviltį. Ketinimą nusižudyti būtina vertinti rimtai. Reikėtų leisti žmogui suprasti, kad juo rūpinatės ir jis tikrai nėra vienišas, o noras nusižudyti – laikinas, nes depresiją galima pagydyti, o problemas išspręsti. Galvojantys apie savižudybę dažniausiai netiki, kad jiems gali kas nors padėti, todėl reikalinga ne tik asmenį įtikinti apsilankyti pas specialistą, bet ir padėti jam tai padaryti. Ištikus krizei, nugabenti ligonį į psichikos sveikatos centrą ar psichiatrijos ligoninės priėmimo skyrių. Nepalikti vieno, kol nebus suteikta pagalba. Pasirūpinti, kad po ranka ligoniui nebūtų daiktų, kuriuos galėtų panaudoti kaip savižudybės įrankį: vaistų, šaunamųjų ginklų, žirklių ir pan. Jei neįmanoma greitai pasiekti psichiatrijos įstaigos, kreiptis į ligoninę ar polikliniką. Savižudžiai paprastai patys neieško pagalbos ir dažniausiai vengia lankytis pas gydytoją. Šiuolaikiniame pasaulyje, nuolat augant socialinių tinklų vartotojų skaičiui ir daliai bendravimo persikeliant į virtualią erdvę, kai kuriuos įspėjamuosius ženklus galima pastebėti ir socialinių tinklų paskyrose, virtualiose pokalbių svetainėse bendraujant su daugiau ar mažiau pažįstamais žmonėmis. Apie savižudybę galvojantys žmonės Facebook ar kituose socialiniuose tinkluose gali dalintis savo būseną atspindinčiomis nuotraukomis ir mintimis. Pavyzdžiui, žmogus gali dalintis užuominomis, kad niekas nebeturi prasmės, viskas baigta, gyvenimas nieko nebevertas, taip pat jis gali tiesiog atsisveikinti su visais, prašydamas atleisti ar nepykti. Ką daryti jei socialiniame tinkle pastebėjus pažįstamo asmens žinutę, kuri skamba kaip pranešimas apie ketinimą žudytis? Kaip teigia Bendrojo pagalbos centro psichologė Ugnė Kabelkaitė, svarbu pabandyti susisiekti su tuo žmogumi ir paskatinti jį kalbėtis apie tai, kas atsitiko ir kaip jis jaučiasi. „Dažnai bijomasi, kad toks pokalbis gali paskatinti žmogų nusižudyti, tačiau galimybė išsikalbėti kaip tik gali suteikti palengvėjimą ir sumažinti tuo metu jaučiamą kančią, – sako U. Kabelkaitė. – Svarbiausia – susilaikyti nuo skubotų patarimų, priekaištavimo, raginimų pagalvoti apie kitus ir leisti žmogui papasakoti, ką jis išgyvena, net jei dalis istorijos klausytojui ir yra žinoma ar ne vieną kartą girdėta.“ Nereikia manyti, kad savižudiškos mintys yra tik nekaltas noras gauti dėmesio ar būdas manipuliuoti kitais. Kalbos apie savižudybę bet kuriuo atveju rodo problemas ir tai, kad su žmogumi kažkas vyksta. Ištieskite jam ranką ir padėkite rasti psichologinę pagalbą. Nemokama psichologinė pagalba telefonu: Jaunimo linija Emocinė parama telefonu 8 800 28888 (nemokamai, bet kuriuo paros metu). www.jaunimo linija.lt Vaikų linija Pagalba skirta vaikams ir paaugliams. Emocinė parama telefonu 116 111 (nemokamai, kiekvieną dieną nuo 11 iki 21 val.). www.vaikulinija.lt Vilties linija Emocinė parama telefonu 116 123 (nemokamai visą parą). www.kriziucentras.lt Pagalba moterims linija Pagalba teikiama moterims ir merginoms. Pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai. Emocinė parama telefonu 8 800 66366 (nemokamai, kiekvieną dieną 10-21 val.) www.moters-pagalba.lt/linija   LITERATŪRA:

1. www.savizudybes.lt
2. www.smlpc.lt
3. http://bpc.lrv.lt

 

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Lolita Gulbinaitė