PASAULINĖ VANDENS DIENA
Kovo 22 diena nuo 1993 m. minima kaip Pasaulinė vandens diena. Šią dieną inicijavo Jungtinės Tautos. Lietuvoje Pasaulinė vandens diena minima nuo 2000-ųjų.
Kiekvienais metais išrenkamas šios dienos šūkis, atspindintis Vandens dienos tematiką. Šių metų Pasaulinės vandens dienos tema – požeminis vanduo, o šūkis – „Požeminis vanduo yra nematomas, bet jo poveikis matomas visur“ (angl. „Groundwater – making the invisible visible“).
Vanduo yra darnaus vystymosi pagrindas. Aplinkos tvarumas, vandens ištekliai, vandens ūkio teikiamų paslaugų kokybė remia skurdo mažinimą, ekonomikos augimą ir visuomenės gerovę. Maisto ir vandens poreikių tenkinimas būtinas žmonių sveikatos palaikymui.
Vanduo – labiausiai paplitęs Žemėje junginys. Žemės vandeninis apvalkalas sudaro 71 % Žemės paviršiaus. Vanduo yra labai paprastas, bet unikalus takusis kūnas. Vanduo išsiplečia 9%, kai sušyla, o šaldymas mažina vandens tankį, todėl ledas ir plaukia vandens paviršiuje. Kai išgaruoja, vandens molekulė vidutiniškai praleidžia ore 10 dienų, kol vėl iškrenta ant žemės kritulių ar kondensato pavidalu. 97% pasaulio vandens yra sūrus arba kitaip negeriamas, 2% saugomas ledynuose, o likęs 1% yra naudojamas žmonijos.
Požeminis vanduo – tai paslėptas lobis, turintis ypatingą reikšmę mūsų gyvenimui – tai gėlo vandens šaltinis, kurio reikia geriamo vandens tiekimui, sanitarijai, įvairioms žmonių veikloms ir ekosistemoms. Unikalioje vandens biologinėje sistemoje vyksta nenutrūkstantis vandens judėjimas. Kiekvieną minutę viskas prasideda iš naujo – lietaus lašas sugrįžta į vandenyną tam, kad Žemėje būtų gyvybė.
Požeminis vanduo turi ypatingą reikšmę prisitaikant prie klimato kaitos, todėl privalome tinkamai naudoti požeminio vandens išteklius, juos tausoti, saugoti nuo taršos bei stengtis išlaikyti balansą tarp žmonijos ir Planetos reikmių.
Vandens yra visuose gyvuosiuose organizmuose ir jis būtinas gyvybei palaikyti. Gėlo vandens atsargos Žemėje nedidelės. Tuo tarpu didėjant žmonių skaičiui ir plėtojantis pramonei, suvartojama vis daugiau vandens. Vanduo turi įtakos visiems žmogaus organizmo gyvybiniams procesams. Žmogaus kūne yra 68 – 70% vandens, kraujyje – 90%, raumenyse – 75%, kauluose – 28%. Jis sudaro 75% žmogaus smegenų masės. Žmogaus vaisius sudarytas iš 99 proc. vandens, kūdikis gimsta turėdamas 90 proc., suaugęs žmogus jo turi 70 proc., o miršta sudarytas iš 50 proc. vandens. Su jo pagalba vyksta dauguma medžiagų apykaitos reakcijų, kurios užtikrina nenutrūkstamą gyvųjų audinių irimo ir regeneracijos procesą. Beveik visi organizmo cheminiai, fiziologiniai procesai vyksta vandens skiediniuose arba kartu su vandeniu. Skystoje vandens terpėje vyksta virškinimo ir maisto įsisavinimo procesai skrandyje ir žarnyne, gyvosios medžiagos sintezė organizmo ląstelėse. Kartu su vandeniu iš organizmo pašalinamos kenksmingos medžiagos arba apykaitos produktai. Laiku jų nepašalinęs, žmogus sunkiai apsinuodija ir net miršta. Suaugusiam žmogui kasdien reikia 2 – 2,5 1 geriamojo vandens. Žmogus ir gyvūnai, savo organizme perdirbdami maistą, patys pasigamina endogeninio, t. y. vidinio vandens. Visi gyvūnai ir augalai daugiausia vartoja tą vandenį, kurį pasigamina savyje. Žmogaus organizmas nepakenčia vandens trūkumo. Netekęs 1 – 1,5 1 vandens, žmogus pradeda jausti troškulį. Praradus dėl vandens deficito 6 – 8% savosios masės, žmogaus organizme sutrinka medžiagų apykaita, sulėtėja oksidacijos procesai, didėja kraujo klampumas, pakyla temperatūra, dažnėja pulsas, parausta oda, suglemba raumenys ir kūnas, svaigsta ir skauda galva. Netekus 10% vandens, atsiranda negrįžtamų patologinių reiškinių: trūkinėja oda, įdumba akių obuoliai, sutrinka rega, prasideda traukuliai gerklėje, inkstai neišskiria šlapimo, silpsta protas. Netekęs 21% vandens, žmogus miršta. Žmogui būti be vandens daug pavojingiau negu be maisto: nevalgęs jis gali išgyventi iki 40 dienų, o negėręs numirs apie aštuntą parą.
Kiekvienais metais išrenkamas šios dienos šūkis, atspindintis Vandens dienos tematiką. Šių metų Pasaulinės vandens dienos tema – požeminis vanduo, o šūkis – „Požeminis vanduo yra nematomas, bet jo poveikis matomas visur“ (angl. „Groundwater – making the invisible visible“).
Vanduo yra darnaus vystymosi pagrindas. Aplinkos tvarumas, vandens ištekliai, vandens ūkio teikiamų paslaugų kokybė remia skurdo mažinimą, ekonomikos augimą ir visuomenės gerovę. Maisto ir vandens poreikių tenkinimas būtinas žmonių sveikatos palaikymui.
Vanduo – labiausiai paplitęs Žemėje junginys. Žemės vandeninis apvalkalas sudaro 71 % Žemės paviršiaus. Vanduo yra labai paprastas, bet unikalus takusis kūnas. Vanduo išsiplečia 9%, kai sušyla, o šaldymas mažina vandens tankį, todėl ledas ir plaukia vandens paviršiuje. Kai išgaruoja, vandens molekulė vidutiniškai praleidžia ore 10 dienų, kol vėl iškrenta ant žemės kritulių ar kondensato pavidalu. 97% pasaulio vandens yra sūrus arba kitaip negeriamas, 2% saugomas ledynuose, o likęs 1% yra naudojamas žmonijos.
Požeminis vanduo – tai paslėptas lobis, turintis ypatingą reikšmę mūsų gyvenimui – tai gėlo vandens šaltinis, kurio reikia geriamo vandens tiekimui, sanitarijai, įvairioms žmonių veikloms ir ekosistemoms. Unikalioje vandens biologinėje sistemoje vyksta nenutrūkstantis vandens judėjimas. Kiekvieną minutę viskas prasideda iš naujo – lietaus lašas sugrįžta į vandenyną tam, kad Žemėje būtų gyvybė.
Požeminis vanduo turi ypatingą reikšmę prisitaikant prie klimato kaitos, todėl privalome tinkamai naudoti požeminio vandens išteklius, juos tausoti, saugoti nuo taršos bei stengtis išlaikyti balansą tarp žmonijos ir Planetos reikmių.
Vandens yra visuose gyvuosiuose organizmuose ir jis būtinas gyvybei palaikyti. Gėlo vandens atsargos Žemėje nedidelės. Tuo tarpu didėjant žmonių skaičiui ir plėtojantis pramonei, suvartojama vis daugiau vandens. Vanduo turi įtakos visiems žmogaus organizmo gyvybiniams procesams. Žmogaus kūne yra 68 – 70% vandens, kraujyje – 90%, raumenyse – 75%, kauluose – 28%. Jis sudaro 75% žmogaus smegenų masės. Žmogaus vaisius sudarytas iš 99 proc. vandens, kūdikis gimsta turėdamas 90 proc., suaugęs žmogus jo turi 70 proc., o miršta sudarytas iš 50 proc. vandens. Su jo pagalba vyksta dauguma medžiagų apykaitos reakcijų, kurios užtikrina nenutrūkstamą gyvųjų audinių irimo ir regeneracijos procesą. Beveik visi organizmo cheminiai, fiziologiniai procesai vyksta vandens skiediniuose arba kartu su vandeniu. Skystoje vandens terpėje vyksta virškinimo ir maisto įsisavinimo procesai skrandyje ir žarnyne, gyvosios medžiagos sintezė organizmo ląstelėse. Kartu su vandeniu iš organizmo pašalinamos kenksmingos medžiagos arba apykaitos produktai. Laiku jų nepašalinęs, žmogus sunkiai apsinuodija ir net miršta. Suaugusiam žmogui kasdien reikia 2 – 2,5 1 geriamojo vandens. Žmogus ir gyvūnai, savo organizme perdirbdami maistą, patys pasigamina endogeninio, t. y. vidinio vandens. Visi gyvūnai ir augalai daugiausia vartoja tą vandenį, kurį pasigamina savyje. Žmogaus organizmas nepakenčia vandens trūkumo. Netekęs 1 – 1,5 1 vandens, žmogus pradeda jausti troškulį. Praradus dėl vandens deficito 6 – 8% savosios masės, žmogaus organizme sutrinka medžiagų apykaita, sulėtėja oksidacijos procesai, didėja kraujo klampumas, pakyla temperatūra, dažnėja pulsas, parausta oda, suglemba raumenys ir kūnas, svaigsta ir skauda galva. Netekus 10% vandens, atsiranda negrįžtamų patologinių reiškinių: trūkinėja oda, įdumba akių obuoliai, sutrinka rega, prasideda traukuliai gerklėje, inkstai neišskiria šlapimo, silpsta protas. Netekęs 21% vandens, žmogus miršta. Žmogui būti be vandens daug pavojingiau negu be maisto: nevalgęs jis gali išgyventi iki 40 dienų, o negėręs numirs apie aštuntą parą.