Kovo 22 diena nuo 1993 m. minima kaip Pasaulinė vandens diena. Šią dieną inicijavo Jungtinės Tautos. Lietuvoje Pasaulinė vandens diena minima nuo 2000-ųjų.
Kiekvienais metais išrenkamas šios dienos šūkis, atspindintis Vandens dienos tematiką.
Šių metų Pasaulinės vandens dienos tema " Vanduo ir taika" buvo parinkta atsižvelgiant į pasaulio politinį nestabilumą ir šalių konfrontacijas. Šūkis „Vandens panaudojimas taikai“ parodo vandens išteklių svarbą žmonių egzistencijai.

Vanduo gali sukurti taiką ar įžiebti konfliktą. Dideli potvyniai paprastai skatina žmonių solidarumą ir valstybių bendradarbiavimą. Kai vandens trūksta ar jis užterštas arba kai žmonės kovoja dėl prieigos prie jo, įtampa gali didėti. Yra žinoma, kad vandens trūkumas, nepriteklius sausros metu sukuria nestabilumą. Užsitęsusios sausros gali privesti prie konkurencijos ir priverstinės migracijos, o tai dažnai sukelia smurtinį konfliktą. Tarptautinis tarpvalstybinis bendradarbiavimas vandens srityje yra veiksminga daugelio vandens katastrofų prevencijos forma, galinti prisidėti prie socialinio stabilumo ir taikos palaikymo.
Šiandien vandens ištekliams kelia grėsmę augantis gyventojų skaičius, didėjantys žemės ūkio ir pramonės poreikiai bei klimato pokyčiai. Tik bendradarbiaujant vandens srityje galima subalansuoti kiekvieno asmens vandens poreikius.
Apie 70 % mūsų planetos paviršiaus dengia vanduo, todėl dažnai Žemė vadinama mėlynąja planeta.
Apie 97 % viso vandens Žemėje yra jūrose ir vandenynuose,  likę 3 % – gėlo vandens ištekliai. Tačiau ir šie – ne visi prieinami kasdieniam žmogaus vartojimui ir poreikiams: apie du trečdalius (apie 2 %) gėlo vandens sušalęs, sukauptas ledynuose, sniegynuose. Tik trečdalį (apie 1 %) gėlo vandens atsargų sudaro požeminis vanduo. Mažiausia gėlo vandens dalis yra sukaupta upėse, ežeruose, atmosferoje ir gyvuosiuose organizmuose.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 74 % pasaulio gyventojų (5,8 mlrd. žmonių) naudojasi valomo ir prižiūrimo geriamo vandens sistema, o beveik 2 mlrd. pasaulio žmonių (apie 25 %) neturi galimybės gauti švaraus geriamo vandens.
Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos valstybių, kur gyventojai naudojasi požeminio vandens ištekliais. Apie  82 % šalies gyventojų naudoja centralizuotai tiekiamą geriamąjį vandenį. Tačiau ne visos ES ar pasaulio šalys turi galimybę naudoti požeminį vandenį: naudojamas daugiau valymo reikalaujantis paviršinis, kritulių vanduo, o Afrikoje iki vandens telkinių (nebūtinai švaraus vandens) žmonės priversti eiti ilgus atstumus.
Europos aplinkos agentūros duomenimis, apie 75 % požeminio vandens Europoje yra geros cheminės būklės, apie 44 % paviršinio vandens telkinių yra geros arba labai geros ekologinės būklės, tačiau net 75-96 % jūrų akvatorijų nesiekia geros būklės (dėl taršos cheminėmis medžiagomis, maistmedžiagėmis, šiukšlėmis ir povandeninio triukšmo).
Vanduo – gyvybė, energija ir sveikata, kuri neatsiejama nuo subalansuotos sveikos mitybos ir atsakingai pritaikyto fizinio aktyvumo.

Straipsnis parengtas pagal Higienos Instituto, Pasaulio sveikatos organizacijos, Europos aplinkos agentūros informaciją.