Paskutinė sausio savaitė – Europos gimdos kaklelio vėžio prevencijos savaitė!
Gimdos kaklelio vėžys – antrasis dažniausiai pasitaikantis moterų susirgimas Lietuvoje. Kasmet mūsų šalyje ši liga diagnozuojama daugiau nei 400 moterų, net apie 200 moterų nuo šios ligos miršta.
Norime priminti, kad Lietuvoje moterys reguliariai profilaktiškai tikrinamos dėl šios ligos, todėl galima gydyti ankstyvus gimdos kaklelio ląstelių pakitimus, nelaukiant, kol jie progresuos į vėžinius.
Jei kelias ligai užkertamas laiku, ne tik išvengiama didesnių gydymo išlaidų, bet ir išsaugoma moters sveikata ir darbingumas.
Kas ir kaip rizikuoja užsikrėsti?
Daugelis žmonių, užsikrėtusių ŽPV, net neįtaria, jog yra užsikrėtę, kadangi virusas dažnai nesukelia jokių požymių ar simptomų. Todėl tie žmonės yra besimptomiai („tylūs“) viruso nešiotojai. Besimptomiais ŽPV nešiotojais gali būti ir moterys, ir vyrai. Todėl neinfekuotos merginos ir moterys gali užsikrėsti nuo užsikrėtusių vyrų ir atvirkščiai.
Žmogaus papilomos virusas plinta lytinių santykių metu, tačiau užsikrėsti ŽPV galima bet kokio kontakto su užsikrėtusio žmogaus lyties organais metu (pvz., intymių glamonių metu, netgi kai nėra lytinės sueities, bet yra kontaktas su lytinių organų išskyromis). Užsikrėtimo ŽPV rizika priklauso nuo lytinių partnerių skaičiaus ir didėja, augant partnerių skaičiui.
Kiekvienas turintis ar turėjęs lytinių santykių. Ši infekcija yra labai paplitusi ir, teigiama, kad lytiškai aktyvūs žmonės bent kartą savo gyvenime yra susidūrę su ŽPV. Net ir tie asmenys, kurie turėjo tik vieną lytinį partnerį taip pat galėjo užsikrėsti ŽPV. Du trečdaliai naujų užsikrėtimų ŽPV įvyksta 15 – 24 gyvenimo metais, tačiau rizika užsikrėsti pavojingais ŽPV tipais moterims išlieka visą gyvenimą.
Maždaug pusė moterų, kurioms nustatytas gimdos kaklelio vėžys, yra jaunos, darbingo ir produktyvaus amžiaus (35 – 55 metų). Daugelis jų užsikrėtė vėžį sukeliančiais ŽPV tipais paauglystėje ar iki trisdešimtųjų gyvenimo metų.
Gimdos kaklelio vėžys prasideda, kai gimdos kaklelio gleivinės epitelio ląstelės pakinta. Sutrikus gimdos kaklelio epitelio augimui ir formavimuisi, išsivysto vadinama displazija (ikivėžinė būklė). Skirtingai nuo vėžio, esant displazijai audinių pakitimai būna mažiau gilūs, labiau paviršiniai. Daugelis moterų nejaučia jokių ikivėžinių pokyčių ar simptomų ir net neįtaria, kad gimdos kaklelyje išsivystė ankstyvų stadijų vėžys.
Gimdos kaklelio vėžiui ar displazijai būdingi šie simptomai ar požymiai:
Norime priminti, kad Lietuvoje moterys reguliariai profilaktiškai tikrinamos dėl šios ligos, todėl galima gydyti ankstyvus gimdos kaklelio ląstelių pakitimus, nelaukiant, kol jie progresuos į vėžinius.
Jei kelias ligai užkertamas laiku, ne tik išvengiama didesnių gydymo išlaidų, bet ir išsaugoma moters sveikata ir darbingumas.
Kas ir kaip rizikuoja užsikrėsti?
Daugelis žmonių, užsikrėtusių ŽPV, net neįtaria, jog yra užsikrėtę, kadangi virusas dažnai nesukelia jokių požymių ar simptomų. Todėl tie žmonės yra besimptomiai („tylūs“) viruso nešiotojai. Besimptomiais ŽPV nešiotojais gali būti ir moterys, ir vyrai. Todėl neinfekuotos merginos ir moterys gali užsikrėsti nuo užsikrėtusių vyrų ir atvirkščiai.
Žmogaus papilomos virusas plinta lytinių santykių metu, tačiau užsikrėsti ŽPV galima bet kokio kontakto su užsikrėtusio žmogaus lyties organais metu (pvz., intymių glamonių metu, netgi kai nėra lytinės sueities, bet yra kontaktas su lytinių organų išskyromis). Užsikrėtimo ŽPV rizika priklauso nuo lytinių partnerių skaičiaus ir didėja, augant partnerių skaičiui.
Kiekvienas turintis ar turėjęs lytinių santykių. Ši infekcija yra labai paplitusi ir, teigiama, kad lytiškai aktyvūs žmonės bent kartą savo gyvenime yra susidūrę su ŽPV. Net ir tie asmenys, kurie turėjo tik vieną lytinį partnerį taip pat galėjo užsikrėsti ŽPV. Du trečdaliai naujų užsikrėtimų ŽPV įvyksta 15 – 24 gyvenimo metais, tačiau rizika užsikrėsti pavojingais ŽPV tipais moterims išlieka visą gyvenimą.
Maždaug pusė moterų, kurioms nustatytas gimdos kaklelio vėžys, yra jaunos, darbingo ir produktyvaus amžiaus (35 – 55 metų). Daugelis jų užsikrėtė vėžį sukeliančiais ŽPV tipais paauglystėje ar iki trisdešimtųjų gyvenimo metų.
Gimdos kaklelio vėžys prasideda, kai gimdos kaklelio gleivinės epitelio ląstelės pakinta. Sutrikus gimdos kaklelio epitelio augimui ir formavimuisi, išsivysto vadinama displazija (ikivėžinė būklė). Skirtingai nuo vėžio, esant displazijai audinių pakitimai būna mažiau gilūs, labiau paviršiniai. Daugelis moterų nejaučia jokių ikivėžinių pokyčių ar simptomų ir net neįtaria, kad gimdos kaklelyje išsivystė ankstyvų stadijų vėžys.
Gimdos kaklelio vėžiui ar displazijai būdingi šie simptomai ar požymiai:
- neįprastas kraujavimas tarp mėnesinių;
- ilgesnės nei įprastai mėnesinės ir gausesnis kraujavimas;
- nemalonūs pojūčiai lytinių santykių metu, kraujavimas po lytinio akto; ◊ kraujavimas po menopauzės;
- gausesnės makšties išskyros;
- dubens srities skausmas.
Vienos prevencinės programos nepakanka
Nuo 2004 m. Lietuvoje pradėjus vykdyti gimdos kaklelio vėžio prevencinė programai, kuri skirta moterims nuo 25 iki 59 metų (imtinai). 25-34 m. (imtinai) moterims kartą per 3 metus atliekamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis. 35-59 m. (imtinai) moterims kartą per 5 metus atliekamas gimdos kaklelio aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso tyrimas (AR ŽPV) ir gimdos kaklelio citologinio tepinėlio ištyrimas skystoje terpėje (jei AR ŽVP tyrimas teigiamas). Gavus tepinėlių rezultatus gali būti atliekama biopsija, leidžianti objektyviai patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę.
Šios prevencinės programos, kuomet stengiamasi įspėti jau pirmuosius pakitimus ląstelėse nepakanka. Siektina virusui užkristi kelią į organizmą, todėl efektyviausia apsauga - skiepai.
Skiepai nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV)
Tyrimai rodo, jog vakcina yra itin veiksminga, jei skiepijamos moterys, dar neužsikrėtusios virusu. Pastebėta, jog daugiausia užsikrėtimų įvyksta 15 – 24 gyvenimo metais. Būtent dėl šių priežasčių nuspręsta, jog tinkamiausia yra skiepyti paaugles mergaites, kurios dar nepradėjo lytinio gyvenimo ir vakcinacija padėtų užkirsti kelią viruso patekimui į organizmą bei išvengti gimdos kaklelio vėžio.
Nuo šių metų vasario 1 d. pasiskiepyti nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) galės ne tik 11 metų mergaitės, bet ir berniukai. Iki šiol Lietuvoje pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo ŽPV infekcijos buvo skiepijamos tik vienuolikmetės mergaitės.
Šie skiepai reikalingi visiems vaikams, tiek mergaitėms, tiek berniukams. Neatsitiktinai kai kurios Europos šalys jau yra išplėtusios skiepijimų programas ir įtraukė to paties amžiaus berniukų skiepijimą nuo ŽPV infekcijos į nacionalines skiepijimo programas. Džiaugiuosi, kad ir Lietuvoje visi vaikai galės pasiskiepyti nuo ŽPV infekcijos. Kai kurios šalys, kuriose aktyviai skiepijama nuo ŽPV infekcijos, praneša, kad sumažėjo ikivėžinių susirgimų skaičius. Skiepijimo schemą sudaro dvi ŽPV vakcinos dozės, tarp pirmos ir antros ŽPV vakcinos dozių turi būti ne trumpesnis kaip 6 mėnesių laikotarpis. Nemokamai bus galimybė pasiskiepyti dviem vakcinos dozėmis.
Nuo 2004 m. Lietuvoje pradėjus vykdyti gimdos kaklelio vėžio prevencinė programai, kuri skirta moterims nuo 25 iki 59 metų (imtinai). 25-34 m. (imtinai) moterims kartą per 3 metus atliekamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis. 35-59 m. (imtinai) moterims kartą per 5 metus atliekamas gimdos kaklelio aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso tyrimas (AR ŽPV) ir gimdos kaklelio citologinio tepinėlio ištyrimas skystoje terpėje (jei AR ŽVP tyrimas teigiamas). Gavus tepinėlių rezultatus gali būti atliekama biopsija, leidžianti objektyviai patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę.
Šios prevencinės programos, kuomet stengiamasi įspėti jau pirmuosius pakitimus ląstelėse nepakanka. Siektina virusui užkristi kelią į organizmą, todėl efektyviausia apsauga - skiepai.
Skiepai nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV)
Tyrimai rodo, jog vakcina yra itin veiksminga, jei skiepijamos moterys, dar neužsikrėtusios virusu. Pastebėta, jog daugiausia užsikrėtimų įvyksta 15 – 24 gyvenimo metais. Būtent dėl šių priežasčių nuspręsta, jog tinkamiausia yra skiepyti paaugles mergaites, kurios dar nepradėjo lytinio gyvenimo ir vakcinacija padėtų užkirsti kelią viruso patekimui į organizmą bei išvengti gimdos kaklelio vėžio.
Nuo šių metų vasario 1 d. pasiskiepyti nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) galės ne tik 11 metų mergaitės, bet ir berniukai. Iki šiol Lietuvoje pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo ŽPV infekcijos buvo skiepijamos tik vienuolikmetės mergaitės.
Šie skiepai reikalingi visiems vaikams, tiek mergaitėms, tiek berniukams. Neatsitiktinai kai kurios Europos šalys jau yra išplėtusios skiepijimų programas ir įtraukė to paties amžiaus berniukų skiepijimą nuo ŽPV infekcijos į nacionalines skiepijimo programas. Džiaugiuosi, kad ir Lietuvoje visi vaikai galės pasiskiepyti nuo ŽPV infekcijos. Kai kurios šalys, kuriose aktyviai skiepijama nuo ŽPV infekcijos, praneša, kad sumažėjo ikivėžinių susirgimų skaičius. Skiepijimo schemą sudaro dvi ŽPV vakcinos dozės, tarp pirmos ir antros ŽPV vakcinos dozių turi būti ne trumpesnis kaip 6 mėnesių laikotarpis. Nemokamai bus galimybė pasiskiepyti dviem vakcinos dozėmis.
