Dirbant su žmonėmis pagal kognityvinės elgesio terapijos metodus pokalbio metu išryškėja žmogaus mintys ir jų sukeltos emocijos, po to seka tam tikras elgesys. Kaip žmogus mąsto, turi didžiulę įtaką jo būsenai ir gyvenimo kokybei.
Mūsų smegenys mėgsta „automatinį rėžimą“, kitaip tariant, mąstome ir elgiamės taip, kaip esame įpratę ir apie tai net nesusimąstome.
Mes visi dažnai darome mąstymo klaidas, vienos jų turi mažesnes, o kitos didesnes pasekmes. Nemalonią savijautą, nerimą ir liūdesį paprastai sukelia tikrovę iškreipiančios mintys arba, kitaip tariant, mąstymo klaidos, sukuriančios labai galingą ir įtaigią tikrovės iliuziją. Jausmai kaip veidrodis atspindi tai ką mąstome ir jei taiką mąstome yra neracionalu – mus kamuos neadekvatūs ir beprasmiai nemalonūs jausmai. Įsisenėjusios mąstymo klaidos gali pridaryti labai didelių sunkumų. Taip ilgainiui gyvendami it kreivų veidrodžių karalystėje galime ir sunkiai susirgti.
Kognityvinė elgesio terapijos modelis, kurį taiko gerovės konsultantai savo darbe, skirsto šias klaidas į atskiras kategorijas, kurių yra daug, tačiau dažniausiai paplitusios 10. Viena jų Viskas arba nieko (juoda/balta) – tai mąstymas, kad situacija yra tik bloga arba tik gera ir nėra jokio tarpinio varianto. Dažnai girdime posakį, kad viskas gerai arba viskas blogai. Tai gi šie žodžiai yra minėtos mąstymo klaidos atspindžiai. Pavyzdžiui, nueinu į pokalbį dėl darbo ir padarau vieną klaidą. Iš to nusprendžiu, kad visas interviu nepasisekė ir nieko man nepavyks. Pirmūnas studentas, per egzaminą gavęs ne aukščiausią įvertinimą, pareiškia: „Dabar aš visiškas nevykėlis”.
Jei norite išmokti atpažinti savo mąstymo klaidas, galite savarankiškai rasti informacijos įvairiuose šaltiniuose. Gerovės konsultanto konsultacijoje Jūs taip pat turėsite galimybę suprasti savo mąstymo klaidas, atpažinti kurios yra būdingos Jums, bet svarbiausia, kad išmoksite kaip su konkrečia mąstymo klaida galima dirbti.