Rugpjūčio 31 diena skirta priminti visuomenei apie psichiką veikiančių medžiagų sukeliamas mirtis, mažinti su tuo susijusią stigmą ir solidarizuotis su žmonėmis, netekusiais savo artimųjų dėl perdozavimo. Tarptautinę perdozavimo žinomumo dieną yra paminimi tie, kurie neteko gyvybės dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų perdozavimo, pagerbiami jų šeimos nariai ir draugai, išgyvenantys netekties skausmą, bei padidinamos pastangos siekiant išvengti mirčių nuo perdozavimo.
Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro duomenimis, 2020 m. Europos Sąjungoje suaugusiųjų mirtingumo nuo perdozavimo rodiklis siekė 16,7 mirties atvejų milijonui suaugusiųjų gyventojų. Lietuvoje šis rodiklis 2020 m. buvo didesnis ir siekė 26 mirties atvejus milijonui gyventojų. Higienos instituto duomenimis, 2021 m. Lietuvoje buvo užregistruoti 62 mirties atvejai, tiesiogiai susiję su narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimu, t. y. beveik 32 proc. (arba 15 atvejų) daugiau nei 2020m.

Mirtingumas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijęs su opioidų vartojimu, yra pagrindinė suaugusiųjų Europos gyventojų ankstyvos mirties priežastis, kurios galima išvengti. Daug mirties atvejų dėl perdozavimo yra susiję su kelių skirtingų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu, dažniausiai neteisėtų opioidų vartojimu derinyje su kitais narkotikais, vaistais ar alkoholiu. Kai kuriose šalyse staigūs mirties atvejų skaičiaus padidėjimai būna susiję su naujomis psichoaktyviosiomis medžiagomis, tokiomis kaip sintetiniai kanabinoidai. Su narkotikų vartojimu susijęs mirtingumas yra sudėtingas reiškinys, kuris nulemia nemažą dalį jaunų žmonių mirčių.

Sumažinti mirčių skaičių dėl perdozavimo padeda daug įvairių priemonių, kurios apima intervencijas, padedančias užkirsti kelią perdozavimui ar mirčiai perdozavus. Pačiomis svarbiausiomis yra laikomos:
 •    pakaitinio gydymo opioidais taikymas tinkamai parinktomis dozėmis, išlaikant gydymo tęstinumą ir užtikrinant atvejo valdymą (atkreiptina, kad pacientų, besigydančių metadonu, mirtingumas nesiekia trečdalio nuo opioidus vartojančių ir nesigydančių asmenų mirtingumo);
•    naloksono prieinamumo ir naudojimo užtikrinimas, ypač greitosios medicinos pagalbos darbuotojų, paramedikų ir kitų, kurie gali susidurti su perdozavimo atvejais;
•    informavimas ir mokymai, skatinantys mažiau rizikingą opioidus vartojančių žmonių praktiką, nes vis dar daug narkotikus vartojančių žmonių neįvertina arba nežino perdozavimo rizikos.

Kai kur ar tam tikrais atvejais taikomos ir tokios priemonės, kaip ištęsto veikimo naltreksono skyrimas, galimybė pasidaryti narkotikų sudėties testą ar mobilių e-sveikatos aplikacijų asmenims, kurie vartoja opioidus būdami vieni, diegimas.
Lietuvoje pagalba asmenims, vartojantiems narkotines medžiagas, yra teikiama Respublikiniame priklausomybės ligų centre, žemo slenksčio kabinetuose, psichikos sveikatos centruose.