Kasmet rugsėjo 10 d. yra minima Pasaulinė savižudybių prevencijos diena. Savižudybė yra sąmoningas savo paties gyvybės nutraukimas. Tai – sudėtinga problema, kuri neturi kokios nors vienintelės priežasties ar paaiškinimo. Savižudybę dažniausiai sukelia biologinių, genetinių, psichologinių, socialinių, kultūrinių bei aplinkos veiksnių visuma. Vis dėlto daugumos savižudybių galima išvengti.

Savižudybės problemos mastai:
• Kas 40 sek. pasaulyje nusižudo 1 žmogus.
• Kas 3 sek. pasaulyje kas nors bando žudytis.
• Savižudybė yra viena iš trijų dažniausių mirties priežasčių 15–35 metų amžiaus žmonių grupėje.
• Kiekviena savižudybė skaudžiai atsiliepia mažiausiai šešiems kitiems žmonėms.
• Sunku išmatuoti psichologines, socialines bei finansines savižudybės pasekmes šeimai ir bendruomenei.

Savižudybė yra procesas – vienas po kito patiriami skausmingi išgyvenimai sukelia nuolatinę psichologinę kančią. Daug sunkumų bandančiam įveikti žmogui savižudybė gali atrodyti vienintelė išeitis. Jį drasko prieštaringi jausmai: noras gyventi ir pasiryžimas mirti.
Kad ir kas būtų atsitikę, net ir vienas nuoširdus pokalbis gali sumažinti kančią ir išgelbėti gyvybę.
 
ATPAŽINK SAVIŽUDYBĖS RIZIKOS ŽENKLUS
Kalba

• Jaučiasi našta kitiems („Be manęs jums bus lengviau.“)
• Jaučiasi kaip spąstuose („Vis tiek nieko nepakeisiu.“)
• Nemato prasmės gyventi („Mano gyvenimas beprasmis.“)
• Užuominos, kad jo/jos greit nebus („Jeigu kartais man kas nors atsitiktų.“)
• Patiria nepakeliamą skausmą („Negaliu vienas/viena to ištverti.“)

Nuotaika

• Depresija
• Interesų praradimas
• Neviltis
• Susierzinimas
• Bejėgiškumas
• Nerimas

Elgesys

• Padidėjęs alkoholio ir/ar vaistų vartojimas
• Savižudybės būdų/priemonių paieška
• Demonstruojamas neatsargus elgesys
• Atsitraukimas nuo įprastos veiklos
• Nemiga/mieguistumas
• Brangių daiktų atidavimas
• Agresyvus elgesys
• Artimų žmonių lankymas, siekiant atsisveikinti.