RUGSĖJO 10 DIENĄ MINIMA PASAULINĖ SAVIŽUDYBIŲ PREVENCIJOS DIENA. Ji skirta atkreipti dėmesį į didelį savižudybių skaičių ir ieškoti išeičių užkirsti tam kelią. Šios dienos vakarą žmonės raginami languose uždegti žvakę, skirtą atminti tiems, kurie pasitraukė iš gyvenimo.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet nusižudo apie milijoną žmonių. Lietuva - viena iš šalių, kurioje savižudybės skaičius itin didelis. Per metus mūsų šalyje nusižudo daugiau nei 1000 žmonių. Dauguma jų – kaimo gyventojai, vyrai.
Sаvižudybė – tаi ne ligа, o desperаtiškas žmogаus, nerаdusio kitos išeities, poelgis. Savižudybė dažniausiai nėra staigus vienos priežasties nulemtas veiksmas. Tai paprastai būna procesas, kurio metu žmogus išgyvena vis didėjantį stresą, emocinį skausmą, jausmų ir minčių sumaištį, o jo gebėjimas įveikti krizę vis mažėja. Šį procesą dažniausiai užbaigia koks nors įvykis ilgoje nesėkmių, stresinių įvykių grandinėje.
Susidūrę su savižudybės grėsme turime suprasti, kad nėra gėda jaustis blogai, nėra gėda, jei tavo artimas žmogus galvoja apie savižudybę. Palūžti, jaustis labai labai blogai, nežinoti, kaip išspręsti savo problemas – visiškai normalu. Ir, nors tikrai gali atrodyti, kad juodžiau jau negali būti, svarbiausia rasti tinkamą pagalbą. Išeičių tikrai yra.

Kodėl kyla mintys apie savižudybę?  
Priežastys gali būti pačios įvairiausios:

 
Taigi žmonės bando nusižudyti, norėdami nuslopinti nepakeliamą emocinį skausmą. Žmogus dažniausiai būna tiek prislėgtas, kad nesupranta, kad yra ir kitokių pasirinkimų. Daugelis savižudžių duoda įspėjamuosius ženklus tikėdamiesi, kad jie bus išgelbėti, nes nori užbaigti emocines kančias, o ne mirti.
 

Kad ir kas būtų atsitikę, net ir vienas nuoširdus ir atviras pokalbis gali sumažinti kančią, palengvinti slegiančius jausmus. Niekada nenuvertink žmogaus ketinimų rimtumo.

 
Jei žmogus mums atsako, kad galvoja apie savižudybę, paprašykime jo papasakoti daugiau apie tai – kaip dažnai tos mintys jį lanko, kiek laiko tai tęsiasi, ar žmogus turi savižudybės planą, ar yra numatęs, kada ruošiasi tai padaryti – kad būtų aišku, ar tai tik mintys (kas rodo šiek tiek žemesnę savižudybės tikimybę), ar žmogus jau turi planą (tai rodo labai didelę riziką) ir pastaruoju atveju mes jo nebegalime paleisti, palikti vieno. Taigi, pirmiausia su žmogumi kalbamės, nevengiame žodžio savižudybė, jo nesmerkiame, nesibaisime, neišsigąstame, nekritikuojame, leidžiame jam apie tai, ką jis išgyvena, kalbėti, dalytis jausmais.

 
Jei artimojo sveikatai ar gyvybei kilusi akivaizdi grėsmė (ėmėsi ar ketina imtis savižudybės veiksmų), skambink 112 ir iškviesk pagalbą arba vyk į artimiausios ligoninės priėmimo – skubios pagalbos skyrių.
 Jei šiuo metu artimasis yra saugus, kartu kreipkitės į psichikos sveikatos specialistą. Padėk susitarti dėl pirmos konsultacijos ir palydėk į ją – jam bus drąsiau.
Neprisiimk visos atsakomybės vienas. Pasitelk į pagalbą kitus – drauge bus lengviau įkalbėti žmogų ieškoti pagalbos.
 Nepavykus įkalbėti. Patys kreipkitės į specialistus pagalbos ir pasitarkite, ką daryti toliau.
Jei rizikoje esi tu. Nepasilik vienas sudėtingoje situacijoje. Kreipkis nurodytais pagalbos kontaktais ir pasidalink savo sunkumais su tam pasiruošusiais asmenimis.

Pagalbos teikėjai Joniškyje: